žvaigždži asociãcija, grupė (10–1000) jaunų bendros kilmės žvaigždžių, pasklidusių galaktikoje iki kelių šimtų šviesmečių skersmens plote. Susiformuoja molekuliniame debesyje arba jų komplekse, kurį išardo gimusių žvaigždžių spinduliuotė, žvaigždžių vėjas ir supernovų sprogimai. Pradžioje žvaigždžių asociacijos nariai juda bendrai, pamažu sklaidydamiesi visomis kryptimis kelių kilometrų per sekundę greičiu. Dėl galaktikos disko diferencialinio sukimosi ir formavimosi metu žvaigždžių asociacijos narių įgytų chaotinių greičių žvaigždžių asociacija išyra greičiau negu per 100 mln. metų. Žvaigždžių asociacijos būdingos diskinėms galaktikoms, spiralinėse galaktikose dažniausiai formuojasi jų vijose. Skiriami 3 pagrindiniai žvaigždžių asociacijos tipai: OB, T ir R. OB tipo asociacijose pagal šviesį dominuoja masyvios (masė daugiau kaip 10 M⨀; M⨀ – Saulės masė) O ir B spektrinių klasių žvaigždės, nustelbiančios didesnį skaičių kartu susiformavusių mažesnės masės žvaigždžių. T žvaigždžių asociacijos yra mažos masės (0,5–3 M⨀) T Tauri tipo pagrindinės sekos nepasiekusių prožvaigždžių grupės, randamos molekulinių debesų viduje arba šalia jų. R žvaigždžių asociacijos – mažos ir vidutinės masės jaunesnių negu 1 mln. metų žvaigždžių grupės, dar esančios tankių tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesų viduje ir apsuptos atspindžio ūkų.
794