Mazepa Ivan (Ivanas Mazepà), ukr. Іван Мазепа‑Колединський, lenk. Jan Mazepa Kołodyński 1639 03 20Mazepyncai (prie Bila Cerkvos) 1709 09 08Benderai (dabar Tighina), Kairiakrantės Ukrainos kazokų etmonas (1687–1708). Kilęs iš Ukrainos bajorų. Nuo 1659 Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero dvariškis. 1669–73 tarnavo Dešiniakrantės Ukrainos etmonui P. Dorošenkai, 1674–87 – Kairiakrantės Ukrainos etmonui I. Samoilovičiui. Šį, neįtikusį Rusijai, 1687 nuvertė ir pakeitė. Įgijo caro Petro I pasitikėjimą. Prasidėjus 1700–21 Šiaurės karui iš pradžių buvo ištikimas Petrui I, 1705–06 dalyvavo Rusijos karo žygyje į Voluinę. Vėliau, naudodamasis per karą palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, siekė suvienyti Ukrainą. 1707 suartėjo su Abiejų Tautų Respublikos valdovu Stanislovu Leščinskiu (už plačią autonomiją jam žadėjo Kairiakrantę Ukrainą). 1708 slapta derėjosi su Švedija – žadėjo padėti kariauti su Rusija (tikėjosi išsivaduoti ir iš Rusijos, ir iš Abiejų Tautų Respublikos valdžios). 1708 Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenei įsiveržus į Ukrainą su keliasdešimčia tūkstančių kazokų prisidėjo prie švedų, 1709 drauge pralaimėjo prie Poltavos. Rusijos reikalavimu 1708 išrinktas kitas etmonas. I. Mazepa ir grupelė jam ištikimų kazokų su Karoliu XII pasitraukė į turkų valdomą Moldaviją.

I. Mazepa valdė apie 120 000 valstiečių. Buvo išsilavinęs, rašė eilėraščius, skatino knygų spausdinimą; daugelio literatūros (G. Byronas, A. Puškinas, J. Słowackis), muzikos (F. Lisztas, P. Čaikovskis), dailės kūrinių herojus.