Lituanistika
paminklai Lietuvos kultūros paminklų dalis. Daug jų išliko bažnyčiose (daugiausia tapybos, skulptūros, įvairaus dekoro). Vertingą Lietuvos dailės paveldo dalį sudaro molbertinė tapyba. Pasaulyje garsūs M. K. Čiurlionio kūriniai. Daugiau
dailėtyra Vilniaus universitete nuo pat įkūrimo dėstyta architektūros istorija. Nuosekliau dailėtyros pradėta mokyti 18 a. pabaigoje. Daugiau
draugija veikė 1932–1938 Kaune, vėliau įsiliejo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Daugiau
sąjunga skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, gina jų autorines teises, rengia ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose. Įsteigta 1935 10 06. Daugiau
šventės pirmoji visos Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 08 23–25 Kaune. Lietuvos (kartu su Estijos ir Latvijos) dainų ir šokių švenčių tradicija ir simbolika – UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2003). Daugiau
konfederacija Lietuvos darbdavių organizacija. Didžiausia smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms atstovaujanti organizacija. Įkurta 1999 04 24 Vilniuje. Daugiau
darbininkas“ pirmasis Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštis, ėjęs 1896 ir 1898–1899 lietuvių ir lenkų kalbomis. Daugiau
sąjunga marksistinė partija, 1896–1900 veikusi Vilniuje ir Vakarų Baltarusijoje. Daugiau
federacija katalikiška profesinė sąjunga ir politinė organizacija. Įkurta 1919, 1991 12 atkurta nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau
jaunimo sąjunga katalikiška darbininkų jaunimo organizacija, veikusi 1932–1936. Daugiau
liaudies sąjunga Lietuvos vadinamasis komunistų ir nepartinių rinkimų blokas, fiktyviai veikęs per 1940 07 Liaudies seimo rinkimus. Daugiau
akcinė bendrovė Lietuvos degtukų gamybos bendrovė, veikusi 1926–1940. Turėjo degtukų fabriką Kaune. Nuo 1930 priklausė Švedijos investuotojams. 1940 nacionalizuota, įkurta bendrovė Liepsna. Daugiau
partija iš varpininkų sąjūdžio kilusi politinė partija, veikusi 1902–1920 ir 1989–2001. Daugiau