Rodyklė
pinigų
multiplikatorius koeficientas, kuris parodo, kaip pasikeis pinigų kiekis šalyje centriniam bankui padidinus ar sumažinus pinigų bazę vienetu. Daugiau
multiplikatorius koeficientas, kuris parodo, kaip pasikeis pinigų kiekis šalyje centriniam bankui padidinus ar sumažinus pinigų bazę vienetu. Daugiau
pinigų
neutralumas ekonomikos teorijos principas, pagal kurį pinigai tik atlieka tarpininko funkciją prekių ir paslaugų mainuose, bet neturi jokio savarankiško poveikio ekonominės sitemos plėtrai. Daugiau
neutralumas ekonomikos teorijos principas, pagal kurį pinigai tik atlieka tarpininko funkciją prekių ir paslaugų mainuose, bet neturi jokio savarankiško poveikio ekonominės sitemos plėtrai. Daugiau
pinigų
padengimas tauriųjų metalų, užsienio valiutų, vertybinių popierių ir kitų didelio likvidumo vertybių atsargos centriniame banke, kuriomis garantuojami į apyvartą išleisti pinigai. Daugiau
padengimas tauriųjų metalų, užsienio valiutų, vertybinių popierių ir kitų didelio likvidumo vertybių atsargos centriniame banke, kuriomis garantuojami į apyvartą išleisti pinigai. Daugiau
pinigų
pakaitalai įvairus finansinis ir materialusis turtas, kuris gali būti naudojamas kaip mainų ir mokėjimo priemonė vietoj grynųjų ir elektroninių pinigų. Daugiau
pakaitalai įvairus finansinis ir materialusis turtas, kuris gali būti naudojamas kaip mainų ir mokėjimo priemonė vietoj grynųjų ir elektroninių pinigų. Daugiau
pinigų
paklausa piniginių lėšų poreikis ekonomikoje, kurį lemia fizinių ir juridinių asmenų siekis laikyti savo turtą grynųjų pinigų ir indėlių iki pareikalavimo forma. Daugiau
paklausa piniginių lėšų poreikis ekonomikoje, kurį lemia fizinių ir juridinių asmenų siekis laikyti savo turtą grynųjų pinigų ir indėlių iki pareikalavimo forma. Daugiau
pinigų perkamoji
galia prekių ir paslaugų kiekis, kuris gali būti nupirktas už apibrėžtą piniginių vienetų kiekį šalies vidaus rinkoje. Daugiau
galia prekių ir paslaugų kiekis, kuris gali būti nupirktas už apibrėžtą piniginių vienetų kiekį šalies vidaus rinkoje. Daugiau
pinigų
plovimas veiksmai, kuriais siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, jų kilmę, šaltinį ar savininkus, tų lėšų naudojimas ūkinėje, komercinėje veikloje, įvairiuose sandoriuose ir finansinėse operacijose. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pinigų plovimas kasmet sudaro 2–5 % pasaulio BVP. Daugiau
plovimas veiksmai, kuriais siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, jų kilmę, šaltinį ar savininkus, tų lėšų naudojimas ūkinėje, komercinėje veikloje, įvairiuose sandoriuose ir finansinėse operacijose. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pinigų plovimas kasmet sudaro 2–5 % pasaulio BVP. Daugiau
pinigų
politika valstybės arba valstybių pinigų sąjungos ekonominės politikos dalis, kuri apima ekonominių procesų reguliavimą kontroliuojant pinigų kiekio apyvartoje ir pinigų kainos pokyčius. Daugiau
politika valstybės arba valstybių pinigų sąjungos ekonominės politikos dalis, kuri apima ekonominių procesų reguliavimą kontroliuojant pinigų kiekio apyvartoje ir pinigų kainos pokyčius. Daugiau
pinigų
reforma valstybės vykdomas visiškas arba dalinis pinigų sistemos pertvarkymas siekiant pagerinti šalies finansinę padėtį, sureguliuoti pinigų apyvartą, stabilizuoti nacionalinę valiutą. Daugiau
reforma valstybės vykdomas visiškas arba dalinis pinigų sistemos pertvarkymas siekiant pagerinti šalies finansinę padėtį, sureguliuoti pinigų apyvartą, stabilizuoti nacionalinę valiutą. Daugiau
pinigų
rinka finansų rinka, kurioje prekiaujama trumpalaikiais (mažesnio kaip vienerių metų laikotarpio) skolos vertybiniais popieriais. Daugiau
rinka finansų rinka, kurioje prekiaujama trumpalaikiais (mažesnio kaip vienerių metų laikotarpio) skolos vertybiniais popieriais. Daugiau
pinigų
sąjunga dviejų ar daugiau valstybių susitarimas naudoti bendrąją valiutą (visiškai naują ar jau įvestą vienoje iš šių valstybių) tarpusavio atsiskaitymams, dažnai ir vidaus rinkoje. Daugiau
sąjunga dviejų ar daugiau valstybių susitarimas naudoti bendrąją valiutą (visiškai naują ar jau įvestą vienoje iš šių valstybių) tarpusavio atsiskaitymams, dažnai ir vidaus rinkoje. Daugiau
pinigų
sistema istoriškai susiklosčiusi ir teisės aktais įtvirtinta pinigų apyvartos organizavimo ir reguliavimo šalyje arbavalstybių pinigų sąjungoje tvarka. Daugiau
sistema istoriškai susiklosčiusi ir teisės aktais įtvirtinta pinigų apyvartos organizavimo ir reguliavimo šalyje arbavalstybių pinigų sąjungoje tvarka. Daugiau
pinigų
taisyklė pastovios antiinfliacinės pinigų politikos taisyklė, kurią 1960 suformulavo M. Friedmanas. Daugiau
taisyklė pastovios antiinfliacinės pinigų politikos taisyklė, kurią 1960 suformulavo M. Friedmanas. Daugiau
pinigų
teorijos mokslinės koncepcijos, aiškinančios pinigų esmę, jų funkcijas, apyvartos dėsnius ir poveikį ekonomikai, pinigų politikai. Daugiau
teorijos mokslinės koncepcijos, aiškinančios pinigų esmę, jų funkcijas, apyvartos dėsnius ir poveikį ekonomikai, pinigų politikai. Daugiau