Radzẽvičius Alfonsas 1905 03 19Jekaterinoslav (dabar Dniepropetrovskas) 1979 03 31Vilnius, lietuvių aktorius. 1929 Kaune baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą (B. Dauguviečio mokinys). 1929–31 Valstybės teatro, 1931–35 ir 1939–43 šio teatro Šiaulių, 1935–39 Klaipėdos skyriaus,1943–47 ir 1950–65 Lietuvos akademinio dramos teatro (iki 1955 veikė įvairiais pavadinimais) aktorius. 1947–49 Kauno dramos teatro vyriausiasis režisierius, dėstė šio teatro vaidybos studijoje. 1966–75 Lietuvos radijo ir televizijos komiteto aktorius.

Alfonsas Radzevičius

A. Radzevičius (centre). Vilio Lomeno vaidmuo (A. Millerio Komivojažerio mirtis 1959, režisierius J. Rudzinskas, dailininkas M. Percovas; iš kairės: Bifas – H. Kurauskas, Hepis – M. Smagurauskas, Linda – O. Knapkytė)

Svarbesni vaidmenys: Kudirka (K. Inčiūros Vincas Kudirka 1935), Dančis (H. Heijermanso Viltis 1936), Jaša, Serebriakovas (A. Čechovo Vyšnių sodas 1945, Dėdė Vania 1954), Skrobotovas (M. Gorkio Priešai 1946, SSRS valstybinė premija 1947, su kitais), Okajomovas (A. Afinogenovo Pavasaris 1952), Vilis Lomenas (A. Millerio Komivojažerio mirtis 1959), Redaktorius (V. Rimkevičiaus Ratas 1963). Sukūrė vaidmenų radijuje (Dėdė Steponas – vaidinimai Linksmasis subatvakaris 1962–75), televizijos (Grafas Gruinius – Tadas Blinda 1973, režisierius B. Bratkauskas) ir kino filmuose, režisavo spektaklių (L. Rachmanovo Nerami senatvė 1946, A. Jakobsono Gyvenimas citadelėje 1948, E. Raneto Sūnus paklydėlis 1958, vaidino Rajesmiką). Vaidybai būdinga kuriamo personažo psichologinių būsenų subtili analizė, sodrūs, įtaigūs, raiškūs charakteriai, potekstės atskleidimas, tiksliai parinktos detalės. Parašė atsiminimų knygą Teatrinio gyvenimo etiudai (išleista 1983), straipsnių apie teatrą.

L: Alfonsas Radzevičius Vilnius 1965.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką