Ármija Krajovà (lenkų k. Armia Krajowa), slapta karinė organizacija, per II pasaulinį karą veikusi visoje Lenkijos valstybės ikikarinėmis sienomis teritorijoje. Įkurta 1939 11 13 performavus Tarnybą Lenkijos pergalei (lenkų kalba Służba Zwycięstwu Polski, įkurta 1939 09 27) į Ginkluotos kovos sąjungą (lenkiškai Związek Walki Zbrojnej); 1942 02 14 sąjunga pavadinta Armija Krajova (AK). Buvo pavaldi Lenkijos vyriausybei Londone. 1941 08 AK oficialiai paskelbta sudėtine Lenkijos ginkluotųjų pajėgų dalimi, tolygia lenkų kariuomenei Vakarų Europoje ir Lenkijos armijai Sovietų Sąjungoje (vadas generolas W. Andersas). AK vadovavo Vyriausioji komendantūra. Vyriausiais komendantais buvo: generolas K. Sosnkowskis (1939 11–1940 06), generolas S. Roweckis (1940 06–1943 06), generolas T. Komorowskis (1943 06–1944 10) ir generolas L. Okulickis (1944 10–1945 01).AK buvo padalyta į 4 sritis (Balstogės, Lvovo, Vakarų, Varšuvos) ir 7 apygardas (Varšuvos miesto, Kelcų, Lodzės, Krokuvos, Silezijos, Liublino, Vilniaus). 1944 turėjo apie 300–380 tūkst. narių. Organizacijos pagrindinis tikslas – organizuoti visuotinį sukilimą prieš nacių Vokietijos okupacinį režimą ir atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę. Pagrindinės kovos formos: diversijos, teroro aktai, žvalgyba, propaganda, nuo 1943 partizaninė kova. Paaiškėjus, kad Lenkiją užims SSRS kariuomenė, AK vadovybė atsisakė visuotinio sukilimo idėjos ir 1943 rudenį paruošė Audros (lenkų kalba Burza) planą. Pagal jį buvo numatyta užimti Lvovą, Vilnių, Balstogę ir tuo deklaruoti prieškarines Lenkijos sienas rytuose. AK buvo įvykdyta didelė ginkluota akcija – Varšuvos sukilimas (1944 08 01–10 02). Vokietijos okupacijos metais (1939–44) žuvo apie 60 000 AK narių. 1945 01 19 vyriausiojo komendanto įsakymu ši organizacija buvo paleista.

Armija Krajova Lietuvoje

Lietuvai 1939 atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, lenkai čia pradėjo steigti slaptas karines organizacijas, siekiančias atkurti Lenkijos valstybę ikikarinėmis sienomis, t. y. restauruoti Rytų Lietuvos okupaciją. 1940 buvo sukurtas Ginkluotos kovos sąjungos Vilniaus apygardos štabas, kuris verbavo naujus narius, žvalgė, skleidė propagandą. 1940 vasarą įkurta jam pavaldi Kauno apygardėlė (apėmė ir kitas Lietuvos dalis, išskyrus Klaipėdos kraštą). 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, NKVD suėmė daug Ginkluotos kovos sąjungos vadovų ir narių. Vilniaus apygardos komendantu tapo majoras, vėliau papulkininkis A. Krzyżanowskis (komendantu buvo 1941–44).

Per nacių Vokietijos okupaciją Ginkluotos kovos sąjunga atnaujino veiklą. AK nuo 1943 Vilniaus apygardoje ėmė steigti lenkų partizanų būrius (1944 04–1944 06 jų buvo 15), kurie puldinėjo vokiečių ir lietuvių policiją, sovietinius partizanus, nuo 1943 pabaigos – ir miestelius, valsčių centrus, terorizavo lietuvius – vietos valdžios pareigūnus, mokytojus, kitus civilius. AK faktiškai valdė kai kuriuos Rytų Lietuvos valsčius. Vietinės rinktinės 7 batalionai buvo pasiųsti į Rytų Lietuvą kovoti su sovietinių partizanų ir AK teroru. 1944 05 kautynėse su šia organizacija žuvo apie 70 Vietinės rinktinės karių, keli šimtai pateko į nelaisvę, apie 30 jų buvo sušaudyta AK karo lauko teismo nuosprendžiu, kiti nuginkluoti ir paleisti. Ne taip kaip Lenkijoje, Vilniaus apygardos AK pareigūnai kurį laiką bendradarbiavo su nacių okupacine administracija. Abipusiai pavienių lietuvių pogrindininkų ir AK grupuočių bandymai tartis dėl bendros kovos su nacių okupacine valdžia nepavyko.

Lietuvių ir lenkų santykiams itin pakenkė 1944 05–1944 06 Glitiškių ir Dubingių apylinkių įvykiai. 1944 07 06–07 AK bandymas užimti Vilnių (vadinamoji Aušros vartų operacija) buvo nesėkmingas – per susirėmimus su vokiečių kariais žuvo keli šimtai partizanų (AK karių). SSRS, 1944 viduryje vėl užėmusi Lietuvos didumą, nelaikė AK savo sąjungininke. 1944 NKVD suėmė A. Krzyżanowskį ir internavo 7500 AK partizanų. 1945 buvo sunaikinti arba AK vadovybės įsakymu paleisti paskutiniai Vilniaus apygardos būriai. Iki 1945 pabaigos sovietinė okupacinė administracija Lietuvoje likvidavo organizuotą lenkų karinį ir politinį pogrindį. 2004 pasirašytas lietuvių (buvusios Vietinės rinktinės) ir AK veteranų susitaikymo aktas.

L: Armia Krajowa w dokumentach 1939–1945 6 t. Wrocław‑Warszawa‑Kraków 1990–91.

2171