Arras (Arãsas), miestas Prancūzijoje, Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione, į pietvakarius nuo Lille’io; Pa de Kalė departamento centras. 41 000 gyventojų (2014); aglomeracijoje 87 200 (2014). Arrasas įsikūręs prie Scarpe’os upės (Šeldės intakas). Pro Arrasą eina Paryžiaus–Lille’io geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Metalurgija (cinko ir švino lydymas), metalo apdirbimas, mašinų gamyba, siuvimo, tekstilės, maisto (cukraus, aliejaus, alaus), chemijos (dirbtinio pluošto), cemento pramonė. Universitetas (įkurtas 1991). Netoli Arraso iki 20 a. 9 dešimtmečio pabaigos buvo kasamos akmens anglys. Arraso senamiestyje – 2 aikštės (Didžioji ir Mažoji) su arkadomis. Mažojoje aikštėje – rekonstruota vėlyvosios gotikos rotušė (16 a.) su 75 m aukščio bokštu. Klasicistinė katedra (18 a. pabaiga), benediktinų Šv. Vedasto vienuolynas (18 a., dabar muziejus).

Istorija

1 a. pr. Kr. keltiškos atrebatų genties svarbiausias miestas. 57 pr. Kr. nukariavo Cezaris. 4 a. atsirado ir viduriniais amžiais klestėjo audimo verslai; 14–15 a. garsėjo gobelenų (arasų) gamyba. 5 a. įvesta krikščionybė (nuo 1093 vyskupijos centras). Nuo 843 priklausė vakarų frankams. Apie 900 atiteko Flandrijai, dėl kurios 12–17 a. varžėsi Prancūzija, Burgundija ir Ispanija. Nuo 1237 Artois grafystės sostinė. 1482 Arraso taika nustatė iki šiol išlikusią Prancūzijos šiaurinę sieną. 1579 čia pasirašyta Ispanijos Nyderlandų katalikiškas provincijas suvienijusi Arraso unija. 1659 pagal Pirėnų taiką Arrasas galutinai atiteko Prancūzijai. Arrasas – M. Robespierre’o gimtinė. Per I ir II pasaulinius karus smarkiai sugriautas. 20 a. 7 dešimtmetyje–2015 priklausė Šiaurės-Pa de Kalė administraciniam regionui.