Pakálka Arvydas 1957 04 03Vilnius, lietuvių tapytojas, grafikas. 1981 baigė Lietuvos dailės institutą (mokėsi pas V. Gečą, A. Stasiulevičių). Nuo 1995 dėsto Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje. Nuo 1982 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios Vilniuje (1984, 1990–1996, 1998, 1999, 2002–2004, 2006, 2007, 2009, 2010, 2017), Klaipėdoje (1993), Palangoje (2008), Panevėžyje (1992), Rügeno saloje (Vokietija, 1998), Potsdame (2002), Västervike (Kalmaro lenas, Švedija, 1999), Joensuu (1996), Fano (2008). Nutapė portretų (Audėjos Marijos Rasimienės 1983, Kino kritikės J. Visockaitės 1984, Fotografo P. Obuchovičiaus 1986), peizažų (Dulksnotas peizažas, Sodas sutemose, abu 1983, Vakaras 1984, Simno motyvas 1988, Pavasaris 1992, Paberžė 1993), jie prislopintų atspalvių, blausių, neryškių spalvų, lyrinių nuotaikų. Nuo 20 a. 10 dešimtmečio tapo skaidresnius, dekoratyvaus braižo peizažus ir natiurmortus, jų kompozicija sąlygiškai apibendrinta, supaprastinta, kartais su naiviojo meno, vaikų piešinių elementais (Kalėdų senis 1992, Skrydis 1995, Marios 2003). Naujausi kūriniai (Užtvanka I-II, Vasara, Saulėlydis, visi 2006, Švyturys 2007, Pajūris 2008, Atskrenda paukštis į miestą 2009) – architektoniškos, konstruktyvios, architektūriškos peizažų kompozicijos, tapytos ryškiomis, dažniausiai grynomis spalvomis, ryškintos spalvotais kontūrais, primena vitražą. Nuo 1986 kuria grafiką – medžio ir linoraižinius, sausosios adatos technikos kūrinius. Jiems būdinga raiškus linijinis piešinys, lakoniški įvaizdžiai, architektūros, augalijos, gyvūnijos motyvai, įvairūs daiktai. Sukūrė asambliažų, skulptūrų (dailininko knyga‑objektas Alfa ir Omega 2000). A. Pakalkos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas, užsienio šalių muziejai.

1664