Ašmenõs apskrits, 16–20 a. administracinis teritorinis vienetas Baltarusijos ir Lietuvos dabartinėje teritorijoje, į pietryčius nuo Vilniaus. Viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskričių. Centras – Ašmena (nuo 1566). Plotas 1566 buvo 15 925 km2, 1896 – 6885 km2, 1931 – 2298 km2 (kitais duomenimis, 1931 buvo 2332 ar 2376 km2). 1795 buvo 48 732, 1896 – 204 738, 1931 – 101 542 gyventojai. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose (1384–1402) minimas karaliaus Ašmenos dvaras. aApskritis minima 16 a. pradžioje, bet iki 1564–66 teismų ir administracinių reformų nebuvo aiškiau apibrėžta kaip administracinis teritorinis vienetas. Pagal 1528 kariuomenės surašymą Ašmenos dvarui priklausė 264 bajorai, turėję apie 1700 tarnybų (jie sudarė atskirą kar.inį vienetą – vėliavą, turėjo vėliavininką). Nuo 1566 Ašmenos apskritis priklausė Vilniaus vaivadijai. 17 a. viduryje apskrityje buvo 30 542, 1667 – 13 983 dūmai. Ašmenos apskrities žemės teismai vyko Švenčionyse, Ašmenoje ir Medile. 18 a. pabaigoje iš Ašmenos apskrities dalies buvo sudaryta Užnerio (nuo 1843 Švenčionių) apskritis. 1795–96 ir 1801–1915 apskritis priklausė Rusijos imperijos Vilniaus, 1796–1801 – Lietuvos gubernijai. Daug apskrities gyventojų 19 a.–20 a. pirmojoje pusėje buvo lietuviai. 1857 lietuviškai kalbantys sudarė 30,8 %, 1890 – 9,4 %, 1897 – 3,8 %, 1909 – 4,6 % apskrities gyventojų (19 a. pabaigoje lietuvių kalbos arealas sparčiai siaurėjo. 1890 lietuvių kalba buvo išlikusi visame Dieveniškių valsčiuje, Lazūnų apylinkėse ir kai kuriuose kaimuose aplink Jokintonis). 1910, lietuvių kunigų duomenimis, lietuviškai kalbėjo 10,3 % visų apskrities katalikų. Pagal Lenkijos statistiką 1919 apskrityje buvo 64 (0,03 %) lietuviai, iš jų Ašmenoje – 10, 1931 – atitinkamai 1562 ir 6. Apskrityje lietuvių kalba išliko palei Lydos (Dieveniškėse, Norviliškėse, Surviliškėse, Lipniškėse, Geranainyse), Vilniaus (Graužiškėse, Velbutave, Klevyčioje), Naugarduko (Dūkšto seniūnijoje, Trobų ir Vijos parapijose) apskritis.

1915 dalis, 1918 visa Ašmenos apskritis buvo okupuota Vokietijos. 1918 atkuriant Lietuvos valstybę įjungta į ją, 1918 pabaigoje–1919 pradžioje okupuota Sovietų Rusijos. Pagal 1920 Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį atiteko Lietuvai. 1920 okupuota Lenkijos; 1922–25 Ašmenos apskritis priklausė Vilniaus administracinei apygardai, 1925–39 – Vilniaus vaivadijai. Lenkų valdžia persekiojo lietuvius, uždarė lietuviškas mokyklas, skaityklas. 1939 užimta SSRS, priskirta Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1940 01 15 Ašmenos apskritis panaikinta; dalį teritorijos 1940 08 03 Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika perdavė LSSR (sudaryti Vilniaus apskrities Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai). 1941 Ašmenos apskritį atkūrė Vokietijos okupacinė valdžia; 1942–44 priklausė Lietuvos generalinei sričiai. Sudaryta apskrities lietuvių administracija, nauja švietimo sistema. 1943 buvo 7 valsčiai (Galšios, Ašmenos, Graužiškių, Krevo, Kučionių, Salų, Smurgainių), plotas – 2052 km2.

598

2808