Çatal Hüyüko šventyklos rekonstrukcija Anatolijos civilizacijų muziejuje
ornamentas ant Çatal Hüyüko pastato sienos
Çatal Hüyük (Čatál Chiujùkas), neolito miestas Turkijos pietuose, Konijos lygumoje. Įkurtas septintame tūkstantmetyje prieš Kristų ant dviejų paupio kalvų, plokščiakalnyje (1000 m aukštyje); apie 5650 statyti paskutiniai statiniai.
Çatal Hüyüką atrado (1950) ir kasinėjo (1961–65) Jamesas Mellaartas (1925–2012). Nuo 1993 Çatal Hüyüką tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas Didžiosios Britanijos archeologas Ianas Hodderis, g. 1948). Rasta 13 kultūrinių sluoksnių su namų ir šventyklų liekanomis, sienų tapybos fragmentų, reljefų ir skulptūrų, religinių ir buities reikmenų. Namai buvo sustatyti vienas šalia kito, be durų (į namą buvo patenkama pro angą stoge). Namų karkasai ręsti iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti. Çatal Hüyüke buvo apdirbamas varis, švinas, klestėjo amatai. Gyventojai prekiavo su Anatolijos miestais, vertėsi žemdirbyste (sėjo kviečius ir miežius), gyvulininkyste, medžiokle, rinko augalinį maistą. Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis, prieš tai jų kūnus palikdavo ant pakylos ar medinio bokšto, kad paukščiai sulestų audinius ir vidaus organus. Šventyklose rasta palaidotų moterų, apibertų ochra. Šventyklų vidinės sienos buvo ištapytos įvairių spalvų piešiniais (daugiausia mitologinės scenos ir simboliai), puoštos gipso reljefais ir bukranijais; išliko 140 sienų piešinių (12–18 m ilgio). Gausiai aptikta deivės statulėlių ir amuletų (daugiausia varlės ir rupūžės pavidalu), įvairių figūrėlių, moters krūtų reljefų iš marmuro, alebastro, žalio akmens, dramblio kaulo ir molio.
Çatal Hüyükas laikomas vienu didžiausių ikiantikinio pasaulio miestų. Pasaulio paveldo vertybė (2012).
akmeninis peilis iš Çatal Hüyüko