„Didỹsis šúolis“ (1958–60), bandymai radikaliai paspartinti Kinijos Liaudies Respublikos pramonės ir žemės ūkio raidą. Didžiojo šuolio idėją iškėlė Kinijos komunistų parijos Centro komiteto pirmininkas Mao Dzedongas. Jai pritarė partijos VII suvažiavimo 2 sesija (1958). Per 2 penkmetį (1958–62) buvo numatyta pramonės gamybos apimtį padidinti 6,5, žemės ūkio – 2,5 karto. Šiuos uždavinius turėjo įgyvendinti žmonės, vedami patriotinių ir socialistinių idėjų (paskelbtas šūkis Per 15 metų aplenksime Angliją), organizuoti į vadinamąsias liaudies komunas; rankų darbas turėjo pakeisti mašinas. Be to, siekta įveikti kapitalo stoką. Buvo pagaminta didelis kiekis pramonės produkcijos (pvz., išlydyta plieno), bet dėl atsilikusios amatų ir namudinės technologijos tų gaminių diduma pasirodė niekam nereikalinga. Jau antraisiais metais Didžiojo šuolio politika sukėlė ūkio sumaištį ir nuosmukį. Ypač smuko žemės ūkio gamyba. Prasidėjo badas (iki 1962 mirė keliolika, pasak kitų šaltinių, apie 20 mln. žmonių). Dėl to 1961 pradžioje Kinijos komunistų partijos Centro komiteto plenumas šios politikos atsisakė.

1412