Didžióji gldija, Rygos pirklių korporacija, įkurta 1354, kai pirkliai atsiskyrė nuo Šv. Kryžiaus ir Trejybės gildijos (joje liko amatininkai, dar vadinta Mažąja gildija) ir savąją organizaciją pavadino Švč. Mergelės Marijos gildija (dažniausia vadinta Didžiąja gildija). Priklausė daugiausia vokiečiai pirkliai, iš amatininkų – tik auksakaliai. Didžioji gildija sutelkė savo rankose visą Rygos prekybą. Nuo 15 a. darė įtaką miesto tarybai, kuri teikė jai privilegijų. Tik 19 a. pradžioje įsikūrus Rygos biržos komitetui prarado užsienio prekybos monopolį, Didžiosios gildijos politines teises apribojo 8 dešimtmečio Rusijos miestų reforma. Susikūrus Latvijos Respublikai Didžioji gildija iki 1939 veikė kaip Rygos gyventojų vokiečių organizacija. Tokios pat korporacijos nuo 15 a. 2 pusės veikė Taline, Tartu, kituose Livonijos miestuose.

2271