Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos ir Lietuvių namų bendrovės valdyba (1981–82)

Didžiõsios Britãnijos lietùvių sjunga (Lithuanian Association in Great Britain), DBLS, nuo 2009 Jungtnės Karalỹstės lietùvių bendrúomenė (Lithuanian Association of the United Kingdom), pagrindinė Didžiosios Britanijos lietuvių organizacija. Pasaulio lietuvių bendruomenės narė (1980). Centras Londone.

Bendruomenei vadovauja Centro valdyba ir jos pirmininkas, aukščiausioji institucija – metinis suvažiavimas, patariamasis – Taryba, lituanistiniu švietimu rūpinasi Švietimo taryba.

1947 sąjungą Londone įkūrė lietuviai, atvykę iš Vokietijos Britų zonos karo pabėgėlių stovyklų. 1948 turėjo 60 skyrių (apie 3000 narių), 1953 – apie 50 (aktyviausi Birminghamo, Bradfordo, Derby, Halifaxo, du Londono, Mančesterio, Notingamo, Wolverhamptono; apie 1400 narių), 1982 – 17, 2001 – 19 skyrių (apie 800 narių). 1949–54 skyrių veiklą derino DBLS Bradfordo, Coventry, Gloucesterio, Mančesterio ir Notingamo apygardos. 1949 prie DBLS įkurta Sporto sąjunga. 1950 įsteigta Lietuvių namų bendrovė, kuriai priklausė Lietuvių namai Londone (iki 1999; čia veikė DBLS informacijos centras) ir Lietuvių Sodyba Headley Parke (Hampšyro grafystė; parduota 2016). 1952 Londone įkurta Nidos spaustuvė, 1954 – „Nidos“ knygų klubas (iki uždarymo 1994 išleido apie 130 lietuviškų knygų). DBLS 1947–2013 leido laikraštį Britanijos lietuvis (1953–2010 Europos lietuvis). 1958 DBLS iniciatyva įsikūrė Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjunga. 1977 ir 1982 surengtos Europos lietuvių studijų savaitės. Iki 1990 politinio darbo grupė prie DBLS valdybos rengė akcijas dėl Lietuvos laisvės, dalyvavo Europiečių bendravimo grupės (European Liaison Group; nuo 1970), Britanijos Baltų tarybos veikloje. DBLS rėmė atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos siekį tapti NATO ir Europos Sąjungos nare (2002 pradžioje DBLS nariai Didžiosios Britanijos Parlamento nariams išsiuntė 180 laiškų, kuriais ragino remti Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO). Sąjunga rūpinosi kultūrine ir lituanistine veikla: suburtas dainų ir šokių ansamblis Gimtinė (vadovai Algirdas Šveikauskas, Vida Gasperienė), 1999 lituanistinės mokyklos veikė Londone, Nottinghame ir Bellshillyje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990), o ypač įstojus į Europos Sąjungą (2004), Jungtinėje Karalystėje apsigyveno daugiau kaip 100 000 lietuvių, dalis jų įsiliejo į Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos veiklą. Sąjunga tapo gausesnė ir jaunesnė, ieškota naujų veiklos formų. 2007 organizacijos pavadinimas pakeistas į Jungtinės Karalystės lietuvių sąjunga, 2009 – į Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė. Svarbiausi bendruomenės tikslai 21 amžiuje – lituanistinis švietimas, gimtosios kalbos, kultūros, tapatybės išsaugojimas ir puoselėjimas. Bendruomenė rengia Lietuvos ir Jungtinės Karalystės valstybinių, tautinių ir religinių (ypač Kalėdų ir Sekminių) švenčių, atmintinų dienų minėjimus, susitikimus su Lietuvos politikais (kandidatais Seimo, Prezidento rinkimuose), visuomenės, kultūros, žiniasklaidos veikėjais, diskusijas. Bendruomenės Švietimo taryba kasmet rengia seminarus lituanistinių mokyklų mokytojams, 2016 įkūrė nuotolinio mokymo lituanistinę mokyklą Tiltas.

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė turi apie 20 skyrių, apie 800 registruotų narių.

Pirmininkai: Petras Varkala, Mečys Bajorinas, Stepas Nenortas, J. Vilčinskas, J. Alkis, Zigmas Juras, Eimutis Šova, Vida Gasperienė, Živilė Ilgūnaitė, Zita Čepaitė, Dalia Asanavičiūtė (2019).

L: K. Barėnas Britanijos lietuviai 1974-1994 London 1997; Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė: praeitis, dabartis, ateitis (sud. Daiva Dapkutė) Vilnius 2008.

2271