Didžiõsios Lénkijos vaivadijà (województwo wielkopolskie) yra Lenkijos vidurinėje ir vakarinėje dalyse. Plotas 28 826 km2 (pagal dydį antra Lenkijoje po Mazovijos vaivadijos). 3,36 mln. gyventojų (2003). Centras – Poznanė (581 200 gyventojų, 2003); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2003): Kaliszas (106,5), Koninas (83,6), Piła (76,8), Didžiosios Lenkijos Ostrovas (74,5), Gnieznas (71,6). Miesto gyventojų apie 58 %. Didžiosios Lenkijos vaivadija suskirstyta į 31 apskritį; yra 4 miestai turintys apskrities teises. Apskritys suskirstytos į 226 valščius.

Reljefe vyrauja lygumos (75–100 m aukščio) ir aukštumos. Šiaurinė dalis yra Pamario, vidurinė dalis – Didžiosios Lenkijos, vakarinė dalis Leszno aukštumose. Pietinę dalį užima Didžiosios Lenkijos žemuma, šiaurės vakarinę dalį – Milicziaus dauba ir Trzebnickio kalvagūbris (jame yra aukščiausia vaivadijos kalva – Kobylios kalnas, 284 m). Didžiosios Lenkijos vaivadija yra Oderio (Odros) baseine. Didžiausios upės: Warta, Notećė, Prosna, Obra ir Gwda. Šiaurinėje ir vidurinėje dalyse gausu ežerų (didžiausias Powidzo ežeras, 11,7 km2). Didžiosios Lenkijos vaivadija – sausiausias Lenkijos regionas; kritulių iškrinta 500–550 mm (rytuose iki 450 mm) per metus. Miškingumas apie 25 %; vyrauja spygliuočių (daugiausia pušų) miškai. Didžiosios Lenkijos nacionalinis parkas.

Pramonės svarbiausios šakos: metalo apdirbimas (plieninių konstrukcijų gamyba), aliuminio lydymas, mašinų (žemės ūkio mašinų, laivų variklių, staklių), transporto priemonių (geležinkelio riedmenų, automobilių), elektrotechnikos (akumuliatorių, sausųjų elementų, ryšių technikos), chemijos (kosmetikos, farmacijos), statybinių medžiagų, odos, drabužių, tekstilės, maisto (koncentratų, daržovių, vaisių, malimo, cukraus, bulvių, tabako, spirito, mėsos) pramonė. Didžiausi pramonės centrai: Poznanė, Gnieznas, Września, Koninas, Koło, Turekas, Piła, Leszno. Bioprodukcinis ūkis gerai išplėtotas. Žemės ūkio naudmenos užima apie 64 % teritorijos (apie 53 % – ariamoji žemė, apie 10 % – pievos ir ganyklos). Auginama javai, cukriniai runkeliai, bulvės, pašariniai augalai, daržovės. Svarbiausia gyvulininkystės šaka – kiaulininkystė, t. p. veisiama galvijai, avys, paukščiai. Kasama rusvosios anglys (Konino rusvųjų anglių baseine), statybinių medžiagų žaliavos (molis, dumblas), akmens druska. Yra naftos, gamtinių dujų, mineralinio ir terminio vandens. Turizmas. Per Poznanę eina Berlyno–Varšuvos, Gdansko–Vroclavo geležinkeliai, Berlyno–Maskvos, Gdansko–Vroclavo tarptautinės reikšmės plentai. Laivuojama Warta, Notećė, Wartos–Gopło kanalas. Upių uostai – Krzyżas, Ujście. Oro uostas Poznanėje.

Didžiosios Lenkijos vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusios Poznanės vaivadijos ir dalies Piłos, Bydgoszcziaus, Konino, Kaliszo, Leszno, Zielona Góros, Gorzówo vaivadijų.

-wielkopolskie