F. Otto. Olimpinių žaidynių stadionas Miunchene (su architektu G. Behnischu, 1972)

Otto Frei (Frėjus Òtas) 1925 05 31Chemnitz 2015 03 09Leonberg (Badenas-Viurtembergas), vokiečių inžinierius, architektas. Dr. (1954). 1947–50 mokėsi Aukštojoje technikos mokykloje Berlyne, 1950–51 studijavo Virdžinijos universitete Charlottesville’yje (Virdžinijos valstija). 1964–90 Stuttgarto universiteto Lengvųjų struktūrų instituto direktorius. Nuo 1952 vertėsi ir privačia praktika. Modeliavo ir pagrindė lengvųjų konstrukcijų taikymą, vienas pirmųjų ėmė naudoti tentines konstrukcijas. Kūrybai įtakos turėjo architektų B. B. Patteno (1927–2003), B. Tauto kūryba. Pirmą kartą tentines konstrukcijas F. Otto pritaikė muzikos paviljono sodininkystės parodoje Kasselyje (1955), pakrantės pastogės ir muzikos paviljono Kölne (su architektais E. Bubneriu, S. Lohsu, D. R. Franku, 1957) statiniams. Žymiausi projektai – įtempiamų tinklinių konstrukcijų Vokietijos Federacinės Respublikos paviljonas pasaulinėje parodoje EXPO‑67 Montréalyje (su architektais R. Gutbrodu, F. Leonhardtu, 1967), įtempiamų dirbtinio stiklo membranų konstrukcijų olimpinių žaidynių stadionas Miunchene (su architektu G. Behnischu, 1972). Kiti projektai: paviljonas Sniegas ir akmenys Šveicarijos nacionalinėje parodoje Lozanoje (su architektais G. Schierle, P. Stromeyeriu, 1964), sulankstomų skėčio pavidalo konstrukcijų stogas vidiniame Pranašo mečetės kieme Medinoje (1971), viešbutis ir konferencijų centras Mekoje (1972), Vyriausybės rūmai Tuwaiq Rijade (abu su architektu R. Gutbrodu, inžinieriumi O. Arupu, 1986), Japonijos paviljonas pasaulinėje parodoje EXPO‑2000 Hannoveryje (su architektūrine bendrove Buro Happold, architektu Š. Banu, 2000). Kūrybai būdinga skulptūriškos, ekspresyvios formos. Parašė teorinių veikalų (Tampiosios struktūros / Tensile Structures 1966), knygų (Raštai ir kalbos 1951–1983 / Schriften und Reden 1951–1983 1984). Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis (2005), Pritzkerio architektūros premija (2015).

2340