Gytis Padegimas

G. Padegimas. Spektaklio Žemaitės Trys mylimos (1979, dailininkas A. Jacovskis, © LATGA, 2018; . Petronėlė – E. Žebertavičiūtė, Liudvikas – V. Taukinaitis; Lietuvos jaunimo teatras Vilniuje)

G. Padegimas. Spektaklio A. Strindbergo Kreditoriai scena (1981, režisierius G. Padegimas, dailininkas A. Jacovskis, © LATGA, 2018; iš kairės: Teklė – J. Onaitytė, Adolfas – R. Vaidotas, Gustavas – V. Masalskis; Kauno dramos teatras)

G. Padegimas. Spektaklio T. Wilderio Mūsų miestelis scena (1982, scenografas J. Arčikauskas, © LATGA, 2018, kostiumų dailininkė D. Kernagienė, Kauno dramos teatras)

G. Padegimas. Spektaklio E. Mikulėnaitės Visada tas pats scena (1984, dailininkas S. Bocullo, © LATGA, 2018; Antosė – R. Varnaitė, Motiejus – V. Eidukaitis; Kauno dramos teatras)

Padegmas Gytis, tikr. Bernardas Gytis 1952 02 17Alytus, lietuvių teatro režisierius, pedagogas. B. Padegimo sūnus. 1975 baigė teatro režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. 1975–80 Jaunimo teatro Vilniuje, 1980–86 Kauno dramos teatro režisierius, 1993–99 šio teatro vadovas, 1988–93 Šiaulių dramos teatro vyriausiasis režisierius. Aktyvus Sąjūdžio veikėjas (1988–92 Sąjūdžio Seimo narys). Dėstė Lietuvos konservatorijoje, Vytauto Didžiojo universitete, Aukštesniojoje aktorinio meistriškumo mokykloje prie Kauno dramos teatro (1995–98, ir vadovas), akademijoje GITIS Scandinavia Århuse (Danija, 2002–04) ir kitur, nuo 1998 dėsto Klaipėdos universitete; profesorius (2010). Propaguoja M. Čechovo kūrybinį metodą.

Įvairiuose Lietuvos ir užsienio (Austrijos, Norvegijos, Latvijos, Danijos) teatruose režisavo daugiau kaip 100 spektaklių; svarbesni: F. Garcíjos Lorcos Donja Rosita, arba Gėlių kalba (1976) ir Jerma (1992), A. Strindbergo Freken Julija (1977), Kreditoriai (1981), Kelyje į Damaską (1986), Šmėklų sonata (1998) ir Velykos (2009), T. Wilderio Mūsų miestelis (1982), Ilga Kalėdų vakarienė (1991) ir Upės po žeme (2016), N. Gogolio Pamišėlio užrašai (1985), E. O’Neillo Ilgos dienos kelionė į naktį (1989), O. Milašiaus Mefibosetas (1991), T. McNally Meistriškumo pamoka (2000), M. Carr Mėja (2008), A. Strindbergo Velykos (2009), T. Williamso Iguanos naktis (2011), Richardo Everetto Demonai (2012), Caryl Churchill Top Girls (Neprilygstamosios) (2013), Marie Jones Akmenys jo kišenėse (2016). Pastatė nemažai spektaklių pagal lietuvių rašytojų pjeses; svarbesni: Žemaitės Trys mylimos (1979), J. Grušo Gintarinė vila (1980), V. Jasukaitytės Žemaitė (1986) ir Žilvinas (1988), A. Škėmos Žvakidė (1988) ir Vieną vakarą (1989), V. Juknaitės Vainuto raštininkas (1994), G. Padegimo JAH (2011) ir Alksniškės (2017), A. Juozaičio Karalienė Luizė (2015), A. Landsbergio Vėjas gluosniuose (2018).

Sukūrė televizijos (L. Franko Karlas ir Ana 1981, Irkos tragedija 1987, pagal Šatriją Raganą), muzikinių (G. A. Kuprevičiaus, S. Šaltenio, L. Jacinevičiaus Ugnies medžioklė su varovais 2004) spektaklių, operų (V. Konstantinovo Ką senelis padarys, viskas bus gerai 2008, J. Tamulionio Bruknelė 2010). Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės atidarymo ir Dainų dienos režisierius (2009). Kūrybai būdinga psichoanalitinio teatro bruožai, stiliaus ir teatrinės erdvės pojūtis, dėmesys plastinei ir žanrinei aktorių raiškai.

Parašė mokomųjų knygų (Michailo Čechovo vaidybos metodo dėstymas, Režisūros istorija, abi 2016).

Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013).

1706