Parmelin Hélène (Elen Parmeleñ) 1915 08 19Nancy 1998 02 05Paryžius, prancūzų rašytoja, žurnalistė, meno kritikė. 1944 įstojo į prancūzų komunistų partiją. 1944–53 laikraščio L’Humanité reporterė. Bendravo su P. Picasso ir kitais menininkais. 1956 kritikavo stalinizmą, 1960 pasirašė 121 manifestą prieš karą Šiaurės Afrikoje, 1968 pasmerkė sovietų invaziją į Čekoslovakiją, 1980 išstojo iš komunistų partijos. Romanuose Sienos kilimas (La Montée du mur 1950), Juoda ant balto (Noir sur blanc 1954), Leonardas kitame pasaulyje (Léonard dans l‘autre monde 1957), Meilė-tapytojas (L’Amour-peintre 1962), Indigo pasaulis (Le Monde indigo 1978) sprendžiamos socialinės, politinės, meno problemos. Esė rinkiniuose Penkios savaitės pas laisvus žmones (Cinq semaines chez les hommes libres), Maskvos paslaptys (Les Mystères de Moscou 1956), Išlaisvinkite komunistus (Libérez les communistes 1979) keliamos aktualios politinės temos. Svarbiausi meno kritikos veikalai: Įvadas į moderniąją tapybą (Introduction à la peinture moderne, su H. Wormseru, 1945), Nekaltųjų žudynės. Menas ir karas (Le Massacre des innocents. L’Art et la guerre 1954), Picasso. Muženo damos (Picasso. Les Dames de Mougins 1964), Picasso, dailininkas ir jo modelis (Picasso, le peintre et son modèle 1965), Picasso litografas (Picasso lithographe 1970).

510