senasis Herakliono uostas

Herakliònas (Hērakleion), Irãklijas (Irakleio), Irakliònas, miestas Graikijoje, Kretos salos šiauriniame krante, prie Egėjo jūros; Kretos administracinio regiono ir Herakliono regioninio vieneto (iki 2011 nomo) centras. 140 800 gyventojų (2011). Didžiausias Kretos salos miestas, prekybos (išvežama vynuogės, alyvuogės ir jų aliejus, vynas, citrusai ir kiti vaisiai, migdolai, daržovės, muilas, odos) ir keleivių uostas. Tarptautinis oro uostas. Maisto (alyvuogių aliejaus, vyno, sulčių, tabako), tekstilės, siuvimo, odos, chemijos, statybinių medžiagų pramonė. Keraminių dirbinių amatai. Turizmas. Prie Herakliono yra Kretos universiteto (įkurtas 1973) Medicinos fakultetas, Fizikos ir Biologijos departamentai. Archeologijos muziejus (Kretos-Mikėnų kultūros radiniai), Ikonų ir kiti muziejai. Prie Herakliono yra Eileiti (Ilitia Andro) urvas, jūros krante daug povandeninių šaltinių ir povandeninių urvų.

2271

Architektūra

Naujieji gynybiniai įtvirtinimai (pradėti 15 a. viduryje) su arsenalais, bastionais ir vartais, uosto tvirtovė Castello del Molo (1540). Sakraliniai pastatai: Šv. Kotrynos iš Sinajaus (1555, dabar Ikonų muziejus), Šv. Morkaus (pradėta 1239, dabar Miesto dailės muziejus) ir Šv. Meno bažnyčios (16 a., atnaujinta 1735–45, 1856 apgadinta per žemės drebėjimą, 1857 atstatyta), Šv. Meno katedra (pradėta 1862, pašventinta 1896, architektas A. Musis). Lodžija (1628, dabar miesto savivaldybės pastatas). Fontanai: Bembo (1554), Sagredo (1604), Morosini (1628), Priuli (1666), Kornaru skvero (1776), Idomenea (17 a. pabaiga).

2972

Istorija

Uostas, pavadintas Heraklio garbei Heraklionu, įkurtas antikiniais laikais. 1 a. pr. Kr. užėmė romėnai. 826 užgrobė arabų piratai ir dėl miestą juosiančių gynybinių vandens griovių pavadino El Chandaku (arabiškai – vandens grioviai). 961 atiteko Bizantijai (buvo vadinamas Kandaku). 1204–1669 priklausė Venecijos respublikai (buvo vadinamas Kandija). 1669, po 21 metų apgulties, užimtas turkų. Turkų pavadintas Kandiye, graikai neoficialiai vadino Megalo Kastro (didelė tvirtovė). Valdant turkams neprižiūrimą uostą užtvenkė dumblo sąnašos. Po Balkanų karų (1912–13) atiteko Graikijai. Nuo 1923 vėl vadinamas Heraklionu (naująja graikų kalba – Iraklijas). Per II pasaulinį karą labai sugriautas 1941 05 21–06 01 britams ir graikams kaunantis su vokiečiais ir italais dėl Kretos. Iki 1944 11 okupuotas vokiečių. Po II pasaulinio karo pastatyti nauji jūrų ir oro uostai; Heraklionas tapo didžiausiu Kretos salos miestu ir uostu. Nukentėjo per 1664, 1856, 1926 ir kitus žemės drebėjimus. 5 km į pietus nuo Herakliono yra Kretos-Mikėnų kultūros vieno centrų Knoso griuvėsiai.

2271