Ilinojaus valstijos Starved Rock parkas

Ilinojaus valstijos Starved Rock parkas

Čikaga

Čikaga

Ilinòjus (Illinois), IL, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vidurinėje dalyje, tarp Mičigano ežero, Misisipės, Ohajo ir Wabasho upių.

Plotas 144 123 km2. 12,74 mln. gyventojų (2018), iš jų 17,4 % – ispanakalbiai, 14,6 % – afroamerikiečiai, 5,9 % – išeiviai iš Azijos.

Centras – Springfieldas (114 700 gyventojų, 2018).

Didžiausias miestas – Čikaga (2,71 mln. gyventojų, 2018); kiti miestai (tūkst. gyventojų 2018): Rockfordas (146,5), Peoria (111,4). Čikagoje ir jos priemiesčiuose susitelkę apie 7,8 mln. Ilinojaus gyventojų (dalis aglomeracijos yra Indianos valstijoje).

Paviršius – kalvota lyguma (didžiausias aukštis 378 m), suskaidyta Misisipės intakų (Ilinojaus, Kaskaskijos, Sangamono, Rocko) slėnių. Ilinojaus vakarinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, gausu karstinių urvų (ilgiausias – Foglepole’io urvas; ilgis 24,1 km).

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –4 °C (šiaurės vakaruose) iki 1 °C (pietuose), liepos nuo 24 °C (šiaurės rytuose) iki 26 °C (pietuose). Per metus iškrinta nuo 810 mm (šiaurėje) iki 1220 mm (pietuose) kritulių (daugiausia balandžio–rugsėjo mėnesiais). Būna uraganų (juos atneša ciklonai, slenkantys nuo Meksikos įlankos).

Ilinojaus šiaurinėje dalyje dirvožemiai – puveningi juosvažemiai; jų atmainų yra Misisipės ir Ilinojaus upių slėniuose. Pietinėje dalyje – palvažemiai ir sūrožemiai. Ilinojaus pietinėje ir rytinėje dalyse yra miškų (saugomi Shawnee kraštovaizdžio parke), kitur – prerijos (suartos).

Ilinojus – ekonomiškai viena stipriausių JAV valstijų. Ji priklauso vadinamajai Heartlando pramoninei sričiai ir vadinamajai Kukurūzų juostai (Corn Belt). Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Čikagos šiaurinėje dalyje – Čikagos metropolinėje teritorijoje; svarbiausios šakos: metalurgija, sunkiųjų mašinų, transporto priemonių gamyba, elektronikos (Motorola įmonės), branduolinių technologijų (12 branduolinių elektrinių, elementariųjų dalelių fizikos tyrimo laboratorija, greitintuvas), naftos chemijos, maisto (mėsos, malimo), poligrafijos pramonė. Ilinojaus vidurinės dalies miestuose (Peorijoje, Champaigne, Bloomingtone) daugiausia perdirbama žemės ūkio produkcija, gaminamos žemės ūkio mašinos. Kasama rusvosios ir akmens anglys, durpės, trepelis, gaunama nafta, gamtinės dujos.

Žemės ūkio svarbiausias regionas – Ilinojaus vidurinė dalis; auginama daugiausia kukurūzai ir sojos, veisiamos kiaulės. Ilinojaus šiaurinėje dalyje – intensyvusis priemiestinis žemės ūkis (pienininkystė, paukštininkystė, daržininkystė), pietinėje dalyje – daugiašakis žemės ūkis. Ilinojus – JAV ryšių sistemos centras. Valstijos teritorijoje susikerta daug geležinkelio linijų, automobilių kelių (daugiausia Čikagoje). Per Ilinojų eina Ilinojaus ir Mičigano kanalas. Čikagos O’Hare’o tarptautinis oro uostas – vienas didžiausių pasaulyje. Ilinojaus svarbiausios mokslo, finansų, draudimo, kultūros įstaigos yra valstijos šiaurinėje dalyje.

Istorija

Dabartinio Ilinojaus teritorijoje žmonės apsigyveno apie 8000 pr. Kr.; prieš atvykstant europiečiams čia gyveno indėnai algonkinai. Nuo 1673 kraštas tirtas ir kolonizuotas prancūzų. Po Septynerių metų karo (1756–63) atiteko Didžiajai Britanijai. Per JAV nepriklausomybės karą (1775–83) 1778 tapo Virdžinijos grafyste. 1809 sudaryta Ilinojaus teritorija, 1818 – valstija. Po vadinamojo Juodojo vanago karo Ilinojaus indėnai 1832 buvo išstumti už Misisipės. Nuo 19 a. vidurio plėtota kasyba, žemės ūkis, vėliau pramonė. Labai padaugėjo gyventojų, daugiausia imigrantų arba afroamerikiečių iš pietinių valstijų, ypač Čikagoje, kuri 1890–1980 buvo antras pagal dydį JAV miestas.

Lietuviai

Lietuviai Ilinojaus miestuose ir gyvenvietėse kūrėsi jau 19 a. antroje pusėje. Didžiausia lietuvių išeivių kolonija tapo Čikaga (Čikagos lietuviai) ir jos apylinkės; dauguma imigrantų čia dirbo skerdyklose. Iš Čikagos lietuviai paplito į kitus Ilinojaus miestus (East Saint Louis. LIETUVIAI) ir miestelius (angliakasių Danville’į, Fairmountą, Laddą, La Salle’į, Spring Valley ir Westville’į, metalo apdirbimo Waukeganą, Waukegan. LIETUVIAI). Po II pasaulinio karo Ilinojuje įsikūrė daugiau lietuvių. 1947 jie Čikagoje įkūrė Lietuvių tremtinių draugiją; 1951 ją pertvarkė į Ilinojaus valstijos Lietuvių tremtinių bendruomenę, 1952 pabaigoje – į JAV lietuvių bendruomenės Čikagos apygardą. 1960 Ilinojuje gyveno 75 034 lietuviai. 20 a. 7 dešimtmetyje JAV lietuvių bendruomenės Čikagos apygarda jungė 21 apylinkę, veikiančią Ilinojuje ir gretimose valstijose. Ilinojaus valstijoje veikė šios JAV lietuvių bendruomenės Vidurio Vakarų apygardos (iki 20 a. 8 dešimtmečio pradžios – Čikagos; didžiausia JAV lietuvių bendruomenės apygarda) apylinkės: 1958–96 Auroros (20 a. pradžioje gyveno apie 300, 1996 – 17 lietuvių), 1952–88 Bridgeporto (po II pasaulinio karo buvo didžiausia Čikagos lietuvių bendruomenė; 1952–73 veikė lituanistinė mokykla), 1960–82 Gage Parko, 1949–2002 Melrose Parko (pirmieji lietuviai įsikūrė apie 1890; 1952–80 veikė lituanistinė mokykla; 1983 buvo apie 45, 2000 – apie 15 lietuvių). 2003 tebeveikė Brighton Parko (nuo 1953; 1915 pastatyta lietuvių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia; 1927 gyveno apie 4500, 1982 – apie 2500 lietuvių; 1950–86 veikė lituanistinė mokykla; 1966 įkurtas Balzeko lietuvių kultūros muziejus; nuo 1993 veikia Lietuvos garbės konsulatas), Cicero (nuo 1951; Cicero. LIETUVIAI), East Saint Louiso (nuo 1953; 20 a. pradžioje gyveno apie 1200, 1982 – apie 600, 2001 – 23 lietuviai; 1950–69 veikė lituanistinė mokykla), Lemonto (nuo 1962; Lemont. LIETUVIAI), Čikagos pietvakarių (1953–99 Marquette Parko; 1957 pastatyta lietuvių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia; 1982 gyveno apie 10 000 lietuvių), Waukegano lietuvių bendruomenės apylinkės; po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990) atvykę lietuviai Čikagoje įkūrė apylinkę Krantas (1998 vienijo apie 15 000 lietuvių).