Jalta (Ялта, Jálta), miestas Ukrainoje, Krymo pietuose, Krymo kalnų papėdėje, prie Juodosios jūros.
Jaltos uostas
78 200 gyventojų (2021). Žvejybos ir keleivių uostas. Plentai į Simferopolį (nuo 1961 kursuoja troleibusai) ir Sevastopolį. Žuvų apdorojimo, mineralinio vandens pilstymo, vyno, alaus, tabako pramonė.
Pajūrio klimato kurortas (veikia ištisus metus); gydoma nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų netuberkuliozinės ligos. Jūros maudyklės (vandens vidutinė temperatūra rugpjūtį 22,9 °C), paplūdimiai. Sanatorijos, pensionai, poilsio namai. Turizmas.
Krymo humanitarinių mokslų institutas. Gydymo metodų ir medicininės klimatologijos, vynuogininkystės ir vynininkystės mokslinio tyrimo institutai. A. Čechovo namas muziejus. A. Čechovo teatras. Armėnų cerkvė (1914; dabar muziejus). Daug parkų, sodų.
Jalta su Hurzufu, Massandra, Livadija, Haspra, Koreizu, Alupka, Simeizu, Forosu sudaro vadinamąją Didžiąją Jaltą (plotas 284 km2; 139 000 gyventojų, 2020). Turistų lankoma Nikitos botanikos sodas (7 km į šiaurės rytus nuo Jaltos), rūmai Alupkoje ir Livadijoje, pilis Kregždžių lizdas (pastatyta 1912) Aj Todoro kyšulyje.
pilis Kregždžių lizdas Aj Todoro kyšulyje Didžiojoje Jaltoje
Istorija
Pirmą kartą minima 1145; tada vadinta Džalita, 14–15 a. – Jalita, Gialita, Etalita ir kitaip. 16 a. pavadinta Jalta. Nuo 14 a. Genujos kolonija, nuo 1475 valdoma Osmanų imperijos. 1783 su Krymo chanatu prijungta prie Rusijos. 1837 gavo miesto teises. Nuo 1838 Tauridės gubernijos apskrities centras. 19 a. viduryje pradėjo plėtotis kaip kurortas; tapo Rusijos aristokratų pamėgta poilsio vieta. 1894 Livadijos rūmuose mirė imperatorius Aleksandras III. 1920 11 įsigalėjo sovietų valdžia. Nuo 1921 Jalta priklausė Sovietų Rusijos Krymo autonominei respublikai, nuo 1945 – Krymo sričiai. 1954 su Krymu perduota Ukrainai. 1941 11–1944 04 okupuota Vokietijos. 1945 02 04–11 Livadijos rūmuose įvyko Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS vadovų pasitarimas (Jaltos konferencija). 1991 įkurta Krymo Autonominė Respublika. 2014 Jalta su visu Krymu aneksuota Rusijos.
Lietuviai
Nuo 19 a. pabaigos Jaltoje gyveno ir gydėsi lietuvių. Nuo 1878 kelerius metus čia gyveno ir dirbo G. Landsbergis‑Žemkalnis, 1894–95 gydėsi V. Kudirka. 1897–98 Jaltoje gydėsi ir dirbo lietuvių kultūrinį darbą P. Višinskis. 1911 čia mirė J. Gurauskis. 1915–17 Jaltoje veikė lietuvių karo pabėgėlių džiovininkų sanatorija, kurioje gydėsi keli šimtai lietuvių. 1915–24 Jaltos karo ligoninėje dirbo ir lietuvių kultūrinį gyvenimą organizavo L. Didžiulienė‑Žmona, 1917–24 čia gyveno ir jos vyras S. Didžiulis. 1916–20 (su pertrauka) Jaltoje gyveno ir gydėsi J. Gruodis, vėliau – V. Kapsukas. Po II pasaulinio karo Jaltoje poilsiavo ir gydėsi daug Lietuvos gyventojų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) Jaltos lietuviai dalyvauja Krymo respublikinės M. K. Čiurlionio lietuvų kultūros draugijos (įkurta 1999 Simferopolyje) veikloje.