Jonas Gricius

Grcius Jonas 1928 08 05Kaunas, lietuvių kino operatorius. A. Griciaus sūnus, A. A. Griciaus ir L. L. Griciūtės brolis.

Išsilavinimas ir veikla

1941 su tėvais ištremtas į Altajaus kraštą. 1954 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje (A. Moskvino mokinys); garbės profesorius (2004). 1954–57 stažavo kino studijoje Lenfilm Leningrade. 1957–91 Lietuvos kino studijos operatorius, 1978–80 ir direktorius. 1961–68 ir 1973–88 vadovavo Lietuvos kinematografininkų sąjungai. 1990–2001 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje; docentas (1994).

Filmai

Nufilmavo režisieriaus A. Žebriūno (kino novelė Paskutinis šūvis filme Gyvieji didvyriai 1960, ir už filmą Adomas nori būti žmogumi 1959, režisierius V. Žalakevičius – LSSR valstybinė premija 1960, su kitais, Paskutinė atostogų diena 1964, Mėnulio pilnaties metas 1988), G. Kozincevo (Hamletas 1964, Karalius Lyras 1971), V. Žalakevičiaus (Niekas nenorėjo mirti 1965, SSRS valstybinė premija 1967, su kitais), R. Vabalo (Laiptai į dangų 1966, Ties riba 1973, Miškais ateina ruduo 1990), G. Lukšo (Žolės šaknys 1988) ir kitų režisierių vaidybinių ir dokumentinių (Antigravitacija 1995, režisierius A. Stonys) filmų. Kūrybai būdinga nespalvotų kadrų ekspresija, polinkis į vaizdo poetiškumą, metaforiškumą.

Knygos

Parašė atsiminimų knygą Vingiai (2001).

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1960, su kitais). SSRS valstybinė premija (1967, su kitais). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997). Auksinė gervė (2008). Lietuvos nacionalinė premija (2013).

1706