Kazys Morkūnas

Morknas Kazys 1929 03 04Piliakalnis (Pabaisko vlsč.) 2008 03 29Vilnius, lietuvių kalbininkas. Dr. (filol. m., 1962). 1954 baigęs Vilniaus universitetą iki 2001 dirbo Lietuvių kalbos institute, nuo 1966 Lietuvių kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovas, 1990–2000 direktoriaus pavaduotojas. 1995–2000 tęstinio leidinio Lietuvių kalbotyros klausimai redaktorius. Parašė populiarią knygelę Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis (1980). Redagavo chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970, su E. Grinaveckiene, ir vienas leidinio sudarytojų). Didžiausias nuopelnas lietuvių kalbotyrai – Lietuvių kalbos atlasas (3 t. 1977–91, Lietuvos mokslo premija 1994), K. Morkūnas yra jo atsakomasis redaktorius, vienas autorių ir pagrindinių medžiagos rinkėjų (ištyrė daugiau kaip 30 gyvenamųjų vietų). Vadovavo ir Europos kalbų atlaso (Atlas linguarum Europae) lietuvių kalbos duomenų rinkimui. Sudarė Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programos dalį Morfologija (1995, su D. Mikulėniene). Su kitais parengė leidinius Dieveniškių šnektos tekstai (1997), Dieveniškių šnektos žodynas (2 t. 2005–10), J. Kruopo Rinktinius raštus (1998), knygą Bronė Vosylytė. Kelias į didįjį žodyną (su K. B. Vosylyte, 2002), kraštotyros leidinių. Paskelbė K. Sirvydo Punktų sakymų veiksmažodžių rodyklę, straipsnių apie K. Sirvydo raštų mišriuosius dvigarsius am, em, en ir balsius ą, ę,M. Daukšos rašybą, lingvistikos veikalų recenzijų, straipsnių apie lietuvių kalbos tyrinėjimą ir tyrinėtojus. Gedimino ordino Karininko kryžius (2002).

2069