Kazys Pakštas

Pãkštas Kazys 1893 06 29Alinauka (Užpalių valsčius) 1960 09 11Čikaga, lietuvių geografas, visuomenės veikėjas. Politinės geografijos ir geopolitikos pradininkas Lietuvoje. Dr. (1923). Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1926).

1912–13 mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje (Kaune). 1914 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo įvairų darbą. 1916–18 būdamas lietuvių išeivijos sukurto Tautos fondo generaliniu sekretoriumi prakalbomis ir straipsniais daug prisidėjo renkant aukas Lietuvos reikalams.

Studijavo Valparaiso universitete, vėliau Loyolos (Čikaga) universitete sociologiją ir politiką. 1918 baigė Fordhamo universiteto (Niujorkas) Sociologijos fakultetą. 1919–23 Fribūro universitete (Šveicarija) studijavo ekonomiką, geografiją, geologiją, geofiziką; apgynė disertaciją apie Lietuvos klimatą. 1923–24 Bostone laikraščio Darbininkas redaktorius, 1924–25 Čikagoje laikraščio Draugas vyriausiasis redaktorius.

1925 Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto pakviestas grįžo į Lietuvą ir iki 1939 dėstė jame geografiją (1928–31 dėstė dar ir Latvijos universitete), nuo 1931 Gamtos ir matematikos fakulteto Geografijos katedros vedėjas; profesorius (1929).

Nuo 1934 jo iniciatyva įkurtos Lietuvos geografų draugijos prezidentas. 1939 Kalifornijos universiteto kviečiamas nuvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir iki 1941 dėstė šiame universitete, vėliau – kitose Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklose. 1941 Čikagoje įkūrė Lietuvių kultūros institutą ir iki 1943 jam vadovavo. 1951 Čikagoje įkūrus Lituanistikos institutą, vadovavo Geografijos ir Tarptautinių santykių skyriams. 1954–57 dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose mokslo ir politikos kongresuose.

Mokslinių tyrimų kryptys: gamtinė geografija (Lietuvos klimato, ežerų tyrimai), demografija, politinė geografija (svarbiausias veikalas Baltijos Respublikų politinė geografija 1929 išleista 21991 knygoje Lietuvos geopolitika; straipsniai: Iš praėjusio dešimtmečio 1928, Baltoskandijos konfederacija 1936, Lietuvos ribų problema 1939, Kodėl Lietuva turi būti nepriklausoma 1943), istorinė geografija (nagrinėjo sienų, teritorijos, gyventojų skaičiaus problemas, surinko medžiagą Lietuvos istorinės geografijos atlasui, 1935 išleido žemėlapį Lietuva).

Geopolitiniu požiūriu aiškino švietimo ir mokslo būtinumą Lietuvoje, skatino ugdyti tautos veiklumą, kelti moralės lygį, nepalikti savieigai emigracijos, siūlė kurti vadinamąją atsarginę Lietuvą (Belize, Angoloje arba Madagaskare) vykdant kai kurių teritorijų planingą kolonizaciją, pabrėžė Lietuvos geopolitinės padėties pavojingumą ir prieš jo numatomą grėsmę siūlė imtis atitinkamų priemonių, kėlė Vidurio Europos valstybių federacijos idėją. Nurodė būtinumą įsitvirtinti pajūryje (siūlė Klaipėdą paversti sostine), sukurti prekybos laivyną.

Buvo vienas aktyviausių įvairių visuomenės organizacijų steigėjų (pvz., dalyvavo steigiant Lietuvos Vakarų sąjungą, Lietuvos katalikų universiteto steigimo komitetą, Romuvos draugiją), kai kurioms organizacijoms vadovavo: buvo krikščionių demokratų partijos Kauno skyriaus pirmininkas, šios partijos centrinio komiteto narys (1926–30 ir 1950–57), Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas (1930–1940), Lietuvių–švedų draugijos pirmininkas (1933–39), Lietuvių–amerikiečių draugijos vicepirmininkas (1934–1939), Lietuvos Vakarų sąjungos centro vykdomojo komiteto pirmininkas, Centrinės Europos krikščionių demokratų unijos viceprezidentas (1950–59).

Veikalai

Parašė knygą Aplink Afriką (1936).

Apdovanojimai

Apdovanotas Švedijos Geografijos ir antropologijos draugijos Andree medaliu (1934), Latvijos Trijų Žvaigždžių ordinu (1938), Švedijos Jo Didenybės Karaliaus Vazos ordinu (1939).

2271

L: J. Eretas Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja (1893–1960) Vilnius 2002; V. B. Pšibilskis Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės Vilnius 2003.