Kazys Ulvydas

Uvydas Kazys 1910 08 27Bagotėlė (Šėtos vlsč., Ukmergės apskr.) 1996 03 16Vilnius, lietuvių kalbininkas. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1972). Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1955). 1930–37 studijavo Vytauto Didžiojo universitete (lietuvių kalbą ir literatūrą, klasikinę filologiją), 1940 baigė Vilniaus universitetą. Studijuodamas dirbo mokytoju įvairiose gimnazijose. 1942–49 dėstė Kauno universitete (1946–48 Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas; 1949 – dekanas), 1949–56 – Vilniaus universitete (1951–52 Lietuvių kalbos katedros vedėjas). Nuo 1951 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (iki 1952 Lietuvių kalbos institutas); 1953–55 direktoriaus pavaduotojas, 1955–60 ir 1976–87 Žodynų, 1960–76 Dabartinės lietuvių kalbos skyriaus vadovas. Vadovavo akademinės Lietuvių kalbos gramatikos (3 t. 1965–76; LSSR valstybinė premija 1977, su kitais) rengimui; parašė jos įvadą, skyrių apie prieveiksmius, redagavo visą tekstą. Akademinio Lietuvių kalbos žodyno t. 3–5 (1956–59; LSSR valstybinė premija 1965, su kitais) ir t. 11–16 (1978–95) vyriausiasis redaktorius. Su kitais rengė Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1954 42004). Paskelbė studiją Nekaitomosios kalbos dalys pirmosiose lietuvių kalbos gramatikose (1995). Parašė kalbos kultūros, dabartinės lietuvių kalbos istorijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos straipsnių. Parengė Ksenofonto Anabasio pirmąją knygą su įvadu ir žodynu (1934), 1961–91 redagavo leidinį Kalbos kultūra. 1957–84 vedė Lietuvos radijo laidas Mūsų kalba. Po mirties išleista knyga Lietuvių kalbos prieveiksmiai (2000). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1996), Lietuvos mokslo premija 1996 (abu po mirties).

L: Kazys Ulvydas: bibliografija / sudarė I. Andriukaitienė Vilnius 1995.

2069