Kirlas Turoviẽtis (bltr. Кірыла Тураўскі, Kiryla Turauski) apie 1130Turov apie 1188Turov, senovės rusų rašytojas, pamokslininkas. Stačiatikių šventasis (13 a.; šventė – balandžio 28). Turovo vyskupas (1169). Anksti įstojo į vienuolyną, gavo gerą išsilavinimą. Pagarsėjo pamokslais (pramintas Auksaburniu), rūpinosi žmonių dvasiniu tobulėjimu. Remdamasis geriausiomis Bizantijos oratorinės prozos tradicijomis išplėtojo senovės rusų oratorinį meną.
Išliko Kirilo Turoviečio 8 žodžiai-pamokslai (Žodis Verbų sekmadieniui / Slova na Verbnicu, Žodis Velykoms / Slova na Vjalikdzen′, Žodis Šeštinėms / Slova na Ušesce ir kiti). Juose poetinė fantazija dera su didingais vaizdais, pateiktais gyva dramatine forma ir pasižyminčiais turtinga poetine simbolika. Bibliniu siužetu reiškiamas žavėjimasis gyvenimu, gamtos grožiu, dvasinio tobulumo siekimas. Būdinga vaizdinga kalba, stilistinė vienovė, lyrizmas ir emocingumas.
Dar išliko kelios didaktinės apysakos alegorijos, 2 kanonai, apie 30 maldų-išpažinčių.
L: V. Vinogradov O charaktere propovedničeskogo tvorčestva Kirilla, episkopa Turovskogo Sergiev-Posad 1915; A. Melnikov Kiryl, episkap Turaŭski: Žyccė, spadčyna, svetapogliad Minsk 1997.
176