Kostas Kaukas
Kaũkas Kostas 1928 01 28Duselninkai (Krokialaukio vlsč.) 2020 08 07Kaunas, lietuvių rašytojas. 1954 baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką). Dirbo laikraščių ir žurnalų (Tiesos, Šluotos, Tarybinės Klaipėdos ir kitų), radijo ir televizijos redakcijose. 1990 01 10–03 29 Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos savaitraščio Klaipėdos keleivis redaktorius.
Kūryba
Parašė satyrinių apysakų, feljetonų, groteskų, humoreskų, parodijų, pjesių, novelių, miniatiūrų rinkinių (Milžinų sąspyriai 1975, Užterštas lizdas 1983, Tas ar ne tas?, Šuniui reikia žmogaus, abu 1991, Šaukiantis tylėjimas 1992, Užu stalo – gaidys, Valdžios vyras, jo moterys ir draugai, abi 2000, Tik nereikia mūsų gąsdinti 2004, Vai vai bam! 2009, Abėcėlinis elementorius seimūnams ir jų padėjėjams 2010; jų pagrindinis vaizdavimo objektas – sovietinio ir gyvenamojo laikotarpio valdininkija, įvairios socialinės ir buitinės negerovės; būdinga publicistikai artima rašymo maniera), vadinamojo postsatyros žanro knygų (Postmodernistinis sielų valymas 2005, Raštingieji ir beraščiai 2006, Šviečianti tamsa 2007, Esu ir būsiu!: šeštoji postsatyra apie bjaurius raštus ir kerštą už penkias 2013). Tragikomiškoje dilogijoje Musei geriau (1988) ir Musei vis dar geriau (1993) vienas pirmųjų lietuvių literatūroje pradėjo rašyti apie narkomanijos problemas, joje pavaizdavo jauno savamokslio dailininko ir narkomano bei jo draugų likimus.
Kostas Kaukas
Dienoraštiniame eseistiniame pasakojime Mano sklypas pamiškėj (1991), apysakoje Paskutinis kaifas (1997), rinkinyje Šviesos link (2010) ryšku jo prozai būdinga pasakojimo intriga, dėmesys detalei ir publicistinė didaktinė retorika. Išleido tris dokumentinių apybraižų knygas apie Mažosios Lietuvos žmonių tragiškus likimus (Rausvos pamarių rasos 1995, vokiečių kalba Rötliche Tautropfen am Haffesstrande 1996; Tėvų ir protėvių šviesa 1996; Taigi imk mano ranką 1997), sudarė knygą Sąjūdis Klaipėdoje (1998), parašė publicistinę knygą Džiaugsmo ir nerimo metai: Mintys apie Sąjūdžio 20‑metį (2008), knygų vaikams Seniausieji žmonių talkininkai: smalsučiams ir smalsuoliams (4 knygos, 2012).
Dar parašė satyrinių ir publicistinių knygų: Obuoliavimas su velniais: bolševikmečio vaizdai ir vaizdeliai (2012), Pagiriamieji žodžiai asilams ir kvailybėms (2012), Žemiškoji kankykla ir pragaro malonės: tragikomiškos apysakos metmenys (2013), Laisvanoriška laisvūnų nelaisvė (2013), Būdas Antano Terlecko ir jo kovos draugų (2013), Gelbėkimės ir gelbėkime Europos Sąjungą: apybraiža apie pragaro kuriamą dangų Žemėje (su D. Varkaliu, 2014), Kas ir kodėl žlugdo Europos Sąjungą? (2014), Palankūs likimo mirksniai: apybraižos ir vaizdeliai apie sveikatos sargybinius (2014), Mudu abudu Rytuose ir Vakaruose, Šiaurėje ir Pietuose (su A. Kaukiene, 2014), Pažinti ir nepažinti bičiuliai, draugai, pažįstamieji: šviesiausi ir tamsiausi prisiminimai (2015), Žūtbūtinėje kryžkelėje: laiškai visiems visiems – tėvams, seneliams, vaikams, doriems ir jau sutrikdytiems (2015), Džiaugsmai, sielvartas, viltys (2018).
Apdovanojimai
I. Simonaitytės literatūrinė premija (1989).
2271