Ãstikas Kristinas apie 1442–43 ?, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas. Kernavės bajoras. Didikų Astikų giminės pradininkas. Spėjamo Traidenio brolio Sirpučio palikuonis. Valdė Užpalių ir Pienionių seniūnijas, Kernavę, Musninkus, Šešuolius, Širvintas, Upninkus ir kitus dvarus tarp Šventosios upės ir Vilniaus. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo Lenkijos. Prieš 1418 tapo Vilniaus kaštelionu. Su kitais buvo liudytojas sudarant Salyno (1398), Vilniaus–Radomo (1401), Raciążo (1404), Skirsnemunės (1431), Gardino (1432) sutartis, Horodlės susitarimą (1413), Torunės (1411), Melno taikos (1422) sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos bendradarbiavimo su Vokiečių ordinu politiką; jo deleguotas prie Nemuno 1431 tarėsi su Vokiečių ordino didžiuoju magistru. Dalyvavo Švitrigailos ir Jogailos derybose Lucke (1431). Nuo 1432 rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį, pasirašė jam du ištikimybės aktus (1432 Gardine ir 1434 Trakuose). Nuo 1440 rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį Kazimierą Jogailaitį ir jo kovą su Mykolu Kęstutaičiu. Iš K. Astiko 4 sūnų žymiausias – Radvila, Radvilų giminės pradininkas.

2454

Kristinas Astikas