Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila (Heinricho Aschenbrennerio litografija pagal Wojciecho Gersono piešinį, 1866, Lietuvos dailės muziejus)

Radvilà Perknas Kristupas 1547Vilnius 1603 11 20Lososna (netoli Gardino; 1604 04 08 palaikai palaidoti Vyžuonų evangelikų reformatų bažnyčioje, 1666–68 perkelti į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės ir karo veikėjas. Iš kunigaikščių evangelikų reformatų Radvilų giminės Biržų šakos. Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus, Jonušo Radvilos (1579–1620) ir Kristupo Radvilos tėvas.

1567–69 Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro (rūmų) raikytojas, 1572–79 LDK lauko etmonas, 1579 pakancleris, 1579–84 Trakų kaštelionas. Nuo 1584 buvo Vilniaus vaivada, nuo 1589 dar ir LDK didysis etmonas. 1576–79 Žiežmarių, 1579–88 Barysavo seniūnas. 1584–1603 Vilniaus monetų kalyklos vardeinas.

Dalyvavo Livonijos kare (1558–83) su Rusija: tėvo laimėtame Ulos mūšyje (1564), kovose Livonijoje, Abiejų Tautų Respublikos valdovui Steponui Batorui 1579 atsiimant Polocką, 1580 – Velikije Lukus; 1581 K. Radvilos Perkūno vadovaujama LDK kariuomenė užėmė Rževą ir pasiekė Volgos aukštupį, sumušė Rusijos imperatoriaus Ivano IV Rūsčiojo kariuomenę Šelonės mūšyje (netoli Ilmenio ežero, į pietus nuo Naugardo), totorių raiteliai pasiekė Staricą prie Volgos upės (čia buvo Rusijos imperatoriaus būstinė). 1581 antroje pusėje–1582 pradžioje K. Radvilos Perkūno vadovaujama LDK ir Lenkijos kariuomenė buvo apsupusi Pskovo tvirtovę.

Prasidėjus karui su Švedija (Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karas, 1600–29) su J. K. Chodkevičiumi ir sūnumi Jonušu 1601 sumušė jos kariuomenę Latvijoje ties Koknese, išvadavo Cėsių pilį ir išvijo švedus iš Vidžemės. Dėl pergalių buvo pramintas Perkūnu. Daugiau jis Livonijoje nekariavo, nes evangelikų reformatų nekentęs Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza jį pakeitė Lenkijos didžiuoju etmonu J. Zamoyskiu.

1589 K. Radvila Perkūnas pastatydino Biržuose pilį (Biržų pilis), miesteliui išrūpino Magdeburgo teisę. Rėmė evangelikus reformatus ir kitus nekatalikus (disidentus). Atkakliai priešinosi Brastos bažnytinei unijai (1596), stengėsi, kad LDK susivienytų stačiatikiai (dizunitai) ir protestantai.

Jau 16 a. Radvilų aplinkos poetai P. Gradovskis, J. Kochanowskis, Andrius Rimša, Saliamonas Risinskis apie K. Radvilos Perkūno karinius žygius ir pergales Livonijos kare parašė herojines poemas. Rašytojas B. Sruoga 1935 parašė istorinę dramą Radvila Perkūnas, pagal libretą kompozitorius J. Karnavičius sukūrė to paties pavadinimo operą (pastatyta 1937 Valstybės teatre Kaune ir 2018 Kauno muzikiniame teatre).

S. Risinskis Trumpas pasakojimas apie garsiausius šviesiausiojo didiko Biržų ir dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos žygius Vilnius 2000.

2545

415

-Kristupas Radvila Perkūnas; -Perkūnas; -Krzysztof Radziwiłł Piorun; -Radziwiłł Piorun; -Piorun