Lazdijai

Lazdjai, miestas Lietuvos pietvakariuose, Alytaus apskrityje, 7 km į šiaurės rytus nuo Lenkijos sienos; rajono savivaldybės, seniūnijos, dekanato ir parapijos centras. 3932 gyventojai (2022).

Nepriklausomybės aikštė Lazdijuose

Lazdijų herbas

Per Lazdijus (į Rimiečio ežerą) teka Raišupis. Plentai į Alytų, Veisiejus, Kalvariją, Seinus (Lenkija). Drabužių siuvimo (bendrovės Kauno Baltija Lazdijų siuvimo baras), statybų (Lazdista) bendrovės.

Miesto planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė. Pseudobazilikinė dvibokštė Šv. Onos bažnyčia (1895, architektas E. Lipskis). Stačiatikių cerkvė. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, globos namai, M. Gustaičio gimnazija, 2 darželiai‑mokyklos, meno mokykla, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, 2 bibliotekos, sporto (Sakalas) ir kiti klubai. Lazdijų krašto muziejus (įkurtas 1995) su 2 padaliniais – M. Gustaičio memorialiniu muziejumi ir laisvės kovų muziejumi Kraujo takais. Meteorologijos stotis.

Paminklai: Nepriklausomybės (pastatytas 1938, atstatytas 1990), Lazdijų rajono rezistentams ir kitoms okupacijų aukoms atminti (pastatytas 1993; skulptorius J. Nevulis). Leidžiami laikraščiai: Dzūkų žinios (nuo 1995), Ryto žvaigždė (nuo 1996), Lazdijų reklama (nuo 2001). Į pietus nuo Lazdijų yra Baltajo (įrengtas paplūdimys) ežeras. 3 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Metelių regioninis parkas, 2 km į pietus – Papalazdijų piliakalnis. 5 km į vakarus nuo Lazdijų išliko Aštriosios Kirsnos dvaras (19 amžius).

Šv. Onos bažnyčia Lazdijuose

Istorija

1560 valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurti. Apie 1560 pastatyta pirmoji bažnyčia. 1570 veikė parapinė mokykla. 1574 minima Lazdijų seniūnija. 1597 Lazdijai gavo Magdeburgo teisę ir turgaus bei prekymečių privilegiją. 1795–1807 priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. 1857 ir 1886 miestas degė.

19 a.–20 a. pradžioje buvo valsčiaus centras. 1908 įsteigtas Žiburio draugijos skyrius. 1919–41 Lazdijai buvo Seinų, 1941–50 Lazdijų apskrities centras. 1920 įsteigtos Žiburio gimnazijos direktorius 1921–27 buvo M. Gustaitis, joje 1928–31 mokytojavo S. Nėris.

20 a. 4 dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. Per II pasaulinį karą 1941 ir 1944 miestas labai sugriautas. Per nacių okupaciją 1941 11 03 Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–41 ir 1944–53 ištrėmė 186 miesto gyventojus. Nuo 1950 Lazdijai – rajono centras. 1988 09 25 Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajono gyventojų mitingą. 1994 patvirtintas Lazdijų herbas. 1800 buvo 1517, 1897 – 2538, 1923 – 2364, 1959 – 3109, 1970 – 3928, 1989 – 5593, 2001 – 5140, 2011 – 4531, 2021 – 4016 gyventojų.

Miesto aikštė 1930