Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės administrãcinis teritòrinis suskrstymas

Administracinis teritorinis suskirstymas 13 a. viduryje–1569

Pirmieji Lietuvos administraciniai dariniai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo (1251–63 Lietuvos karalius) suvienytos Lietuvos kunigaikštystės. 13 a. antroje pusėje–14 a. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausė daug žemių ir dalinių bei sritinių kunigaikštysčių (jų ilgainiui mažėjo).

14 a. antroje pusėje, manoma, pagal gretimų valstybių pilių apygardų pavyzdį pradėta kurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinės valdžios sistemą – seniūnijas, pvz., Paštuvos (seniūnas Girdavas), Trakų (seniūnas Pekstė), Veliuonos (seniūnas Goštautas), Vilniaus (seniūnas Dirsūnas). Etninėje Lietuvoje 1413 pagal Lenkijos pavyzdį įkurtos dvi vaivadijos – Vilniaus ir Trakų (jos iš esmės apėmė senųjų Vilniaus ir Trakų kunigaikštysčių teritoriją); Žemaitijos seniūnija pagal statusą prilyginta vaivadijai. Kitos vaivadijos įkurtos administracinį atskirumą išsaugojusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse už etninės Lietuvos ribų (1 lentelė).

1 lent. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijos (1413–1564)
Vaivadija Įkūrimo metai
Vilniaus 1413
Trakų 1413
Naugarduko 1507
Lietuvos Brastos (Bresto) 1566
Palenkės 1514
Minsko 1566
Smolensko 1508**
Mstislavlio 1569
Polocko 1504
Vitebsko 1511
Kijevo 1471
Voluinės 1564–1566
Braclavo 1564
Žemaitijos seniūnija 1413
Livonijos 1561*

*prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

**1514 buvo užimta Rusijos, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei grįžo 1611

15 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta kurti apskričių (pavietų) organizacija (Kauno, Trakų ir kitų). Per 1564–66 administracinę reformą Lenkijos pavyzdžiu buvo kuriami nauji administraciniai vienetai, bendri visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei – apskritys (Lietuvos apskritys), arba pavietai (2 lentelė).

2 lent. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijos ir apskritys (1564–1566)
Vaivadija Apskritis
Vilniaus Vilniaus
  Ašmenos
  Vilkmergės (dabar Ukmergė)
  Breslaujos
Trakų Trakų
  Gardino
  Kauno
  Lydos
  Upytės
Naugarduko Naugarduko
  Slanimo
  Valkavisko
Lietuvos Brastos (Bresto) Lietuvos Brastos
  Pinsko
Palenkės Drohičino
  Bielsko
  Melniko
Minsko Minsko
  Rečicos (dabar Rečyca)
Mstislavlio Vitebsko
  Oršos
Kijevo Kijevo
  Mozyriaus
Voluinės Lucko
  Vladimiro
  Kremeneco
Braclavo Braclavo
  Vinicos (dabar Vinnycia)

Administracinis teritorinis suskirstymas 1569–1795

1569 sudarant Liublino uniją Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prarado daugiau kaip 1/3 teritorijos – Voluinės, Palenkės, Braclavo ir Kijevo vaivadijas (3 lentelė, 1 žemėlapis).

3 lent. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijos ir apskritys (1569–1722)
Vaivadija Apskritis
Vilniaus Ašmenos
  Breslaujos
  Lydos
  Vilkmergės (dabar Ukmergė)
  Užnerio
  Vilniaus
Trakų Gardino
  Kauno
  Trakų
  Upytės
Žemaitijos seniūnija
Polocko
Naugarduko Naugarduko
  Slanimo
  Valkavisko
Vitebsko Oršos
  Vitebsko
Lietuvos Brastos (Bresto) Lietuvos Brastos (Bresto)
  Pinsko
Mstislavlio
Minsko Minsko
  Mozyriaus
  Rečicos (dabar Rečyca)
Smolensko*
  Starodubo

*susigrąžinta 1611 (iki 1667)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis suskirstymas po Liublino unijos

Livonijos vaivadija bei Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė nuo 1589 tapo vasaline Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valda. Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalis – Piltenės apskritis – tiesiogiai pavaldi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Žemaitijos seniūnija, Mstislavlio ir Polocko vaivadijos į apskritis nebuvo suskirstytos. Žemaitijos vadinamosios mažosios apskritys (traktai) nuo 17 a. vadintos valsčiais, 18 a. pabaigoje jų buvo 28. 1764 Žemaitija padalyta į Raseinių ir Telšių reparticijas. 1775 Telšių reparticija pakeista į Šiaulių reparticiją. 1791 Žemaitijos seniūnijoje sudarytos trys apskritys: Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sudarė 7 vaivadijos, 2 kunigaikštystės – Žemaitijos ir Livonijos, 22 apskritys (4 lentelė).

4 lent. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijos, kunigaikštystės, apskritys (po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo, 1772)
Vaivadija Apskritis
Vilniaus Ašmenos
  Breslaujos
  Lydos
  Vilkmergės
  Vilniaus
Trakų Gardino
  Kauno
  Trakų
  Upytės
Žemaitijos kunigaikštystė
Smolensko* Smolensko
  Starodubo
Polocko
Naugarduko Naugarduko
  Slanimo
  Valkavisko
Minsko Minsko
  Mozyriaus
  Rečicos
  Oršos
Brastos (Bresto) Brastos (Bresto)
  Pinsko
Livonijos kunigaikštystė*

*egzuliantų

Lietuvos valstybės sienų kaita

1790 atkurta Vitebsko vaivadija (centras – Cholopeničai). 1791 11 buvo priimtas administracinio teritorinio suskirstymo įstatymas. Pagal jį Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo suskirstyta į 10 vaivadijų ir 34 apskritis. Po šios reformos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sudarė Vilniaus, Trakų, Smolensko (egzuliantų), Polocko, Naugarduko, Vitebsko, Lietuvos Brastos (Bresto), Minsko vaivadijos ir Žemaitijos bei Livonijos (egzuliantų) kunigaikštystės. Buvo sudarytos 8 naujos apskritys: Užnerio (išskirta iš Ašmenos apskrities), Eišiškių (iš dalies Lydos apskrities), Merkinės (išskirta iš Trakų apskrities), Prienų (dalis Kauno apskrities), Telšių (dalis Raseinių ir Šiaulių apskričių), Slucko (Sluckorečės), Kobrino (iš dalies Lietuvos Brastos apskrities), Užupinio Pinsko (iš dalies Pinsko apskrities). 1793 11 Gardino seime priėmus Lietuvos administracinio suskirstymo įstatymą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo suskirstyta į 8 vaivadijas ir 24 apskritis: Vilniaus (Vilniaus, Ašmenos, Lydos apskritys), Trakų (Trakų, Kauno, Upytės apskritys), Žemaitijos (Raseinių, Šiaulių, Telšių apskritys), Naugarduko (Naugarduko, Stvolovo, Slanimo apskritys), Merkinės (Merkinės, Prienų, Eišiškių apskritys), Lietuvos Brastos (Lietuvos Brastos, Kobrino, Beresko apskritys), Breslaujos (Breslaujos, Vilkmergės, dabartinė Ukmergė, Anykščių apskritys), Gardino (Gardino, Valkavisko, Sokolos, dabartinė Sokółka, apskritys).

-LDK administracinis teritorinis suskirstymas

712

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1915)

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas 1918–1940

Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas po nepriklausomybės atkūrimo