Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1963, architektas V. Anikinas) Vilniuje

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio alėjoje Vilniuje (2012, architektūrinė bendrovė Paleko architektų studija)

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos interjeras (2003–2006 rekonstruota, architektas S. Juškys)

Lietuvos aklųjų biblioteka

Lietuvõs bibliotèkos

Bibliotekų sistema ir veiklos reglamentavimas

Lietuvoje veikia valstybinės (steigėjai – valstybės valdymo institucijos, savivaldybės ir kitos institucijos) ir nevalstybinės (steigėjai – privačios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir fiziniai asmenys) bibliotekos. Bibliotekų sistemą, fondų (bibliotekų fondai) struktūrą ir jų apsaugą, jų sudarymo tvarką ir kita nustato Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (priimtas 1995, nauja redakcija 2004). Bibliotekų veiklos valstybinio valdymo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Sprendžiant bibliotekų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus eksperto ir konsultanto teisėmis dalyvauja Lietuvos bibliotekų taryba (įkurta 1997), sudaryta iš 11 narių (bibliotekininkystės praktikos ir mokslo atstovų, deleguotų profesinės bendruomenės ir kultūros ministro).

Bibliotekų sistemą sudaro nacionalinė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), apskričių viešosios (Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities viešoji biblioteka), savivaldybių viešosios (viešoji biblioteka), mokslo institucijų (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), aukštųjų (pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto biblioteka, Lietuvos karo akademijos biblioteka, Šiaulių universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka), kitų švietimo ir mokymo įstaigų, specialiosios (muziejų, sveikatos priežiūros įstaigų, žemės ūkio, technikos; specialioji biblioteka) ir kitos bibliotekos.

Bibliotekų statistika

2018 Lietuvoje veikė 2402 bibliotekos: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (apie 6,4 mln. dokumentų), Lietuvos aklųjų biblioteka (daugiau kaip 277 tūkstančiai dokumentų), 5 apskričių viešosios bibliotekos (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus), 1236 savivaldybių viešosios bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 3 mokslo institutų bibliotekos, 25 specialiosios bibliotekos (8 valdžios institucijų, 8 techninės, 8 medicinos, 1 žemės ūkio), 40 aukštųjų mokyklų bibliotekų (19 universitetų, 21 kolegijų), 65 profesinių mokyklų bibliotekos, 1008 švietimo įstaigų bibliotekos (939 bendrojo lavinimo mokyklų, 60 neformaliojo vaikų švietimo, 7 pedagogų švietimo centrų, 2 vaikų globos namų), 15 muziejų bibliotekų ir 2 kitų kultūros įstaigų bibliotekos. Visų šalies bibliotekų fonduose buvo apie 51,5 mln. dokumentų. Registruotų vartotojų buvo apie 1,2 mln., per metus bibliotekose apsilankė daugiau kaip 21,5 mln. lankytojų.

Istorija

Lietuvoje pirmieji knygų rinkiniai pradėti kaupti 14–15 amžiaus kunigaikščių ir didikų rūmuose, vienuolynuose ir bažnyčiose. 16 amžiuje Žygimantas Augustas turėjo apie 4000 tomų knygų rinkinį (Žygimanto Augusto biblioteka). Šio rinkinio dalis, taip pat Vilniaus kunigo J. Albinijaus, didikų L. ir K. Sapiegų knygų rinkiniai vėliau sudarė 1570 įkurtos Vilniaus jėzuitų kolegijos bibliotekos pagrindą. 17 amžiuje gausią biblioteką turėjo Kėdainių evangelikų reformatų mokykla. Jėzuitai 1770 įkūrė biblioteką prie bajorų kolegijos Vilniuje. Nuo 1772 bibliotekas prie savo kolegijų Panevėžyje, Raseiniuose, Ukmergėje steigė vienuoliai pijorai. Uždraudus jėzuitų ordiną, 1773 Vilniaus akademijos biblioteka paskelbta viešąja. 19 amžiuje imta steigti draugijų bibliotekas. 1805 įkurta pirmoji specialioji Vilniaus medicinos draugijos biblioteka. 1859–1861 Lietuvos miestuose (Šiauliuose, Kėdainiuose, Švenčionyse, Trakuose) pradėtos steigti visuomeninės bibliotekos, po 1863 sukilimo uždarytos; po 1831 ir 1863 sukilimų likviduotos ir vienuolynų bibliotekos. Vilniaus universiteto buvusiose patalpose 1867 atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka. 1869 įkurta visuomeninė biblioteka Kaune, 1900 – Šiauliuose. Spaudos draudimo metais bibliotekos buvo uždaromos. 20 amžiaus pradžioje veikė kelios žydų (Strašūno viešoji biblioteka), baltarusių biblioteka. Kultūros, švietimo, katalikiškos draugijos ir privatūs asmenys pradėjo steigti bibliotekas prie mokyklų (1901 Vilniaus gubernijoje veikė 135 tokios bibliotekos, Kauno gubernijoje – 179). Veikė ir privačios komercinės bibliotekos; viena didžiausių buvo 1901 Kaune įkurta A. Balošerio biblioteka. Panaikinus spaudos draudimą Lietuvių mokslo draugija 1907 įsteigė pirmąją lituanistinę mokslinę biblioteką, kurios pagrindą sudarė J. Basanavičiaus, Tilžės Birutės draugijos, S. Daukanto ir kiti knygų rinkiniai (1917 buvo 20 000 egzempliorių, daugiausia lituanistinės literatūros; Lietuvių mokslo draugijos biblioteka). Reikšmingos buvo Lenkų mokslo bičiulių draugijos biblioteka, Vrublevskių biblioteka (1941 pertvarkyta į Lietuvos mokslų akademijos biblioteką) Vilniuje.

Paskelbus nepriklausomą valstybę bibliotekos buvo pertvarkomos, steigiamos naujos. 1919 Vilniaus viešoji biblioteka pertvarkyta į Lietuvos centrinį knygyną (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), kuris lenkams okupavus Vilnių perkeltas į Kauną ir pavadintas Valstybiniu centriniu knygynu. Turėjo 13 skyrių (Alytaus, Biržų, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Zarasų). 1922 Kaune įkurta Lietuvos universiteto mokslinė biblioteka (1939 turėjo 179 000 egzempliorių), 1924 – Žemės ūkio akademijos biblioteka (1939 – 29 000 egzempliorių). 1936 priimtas Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymas, centrinio knygyno skyriai pavadinti viešosiomis bibliotekomis, per kelerius metus sukurtas platus viešųjų bibliotekų tinklas. Dar veikė Klaipėdos ir Kauno savivaldybių bibliotekos, Vilniuje – Mokslo mėgėjų, Lietuvių mokslo draugijos, Medicinos akademijos, Valstybinio archyvo, žinybinės ir visuomeninių organizacijų bibliotekos (1939 visų bibliotekų fondas buvo 1,5 milijono egzempliorių).

Sovietinės okupacijos metais daug privačių ir įvairioms draugijoms bei organizacijoms priklausančių bibliotekų sunaikinta. Iš likusių viešųjų bibliotekų fondų buvo išimami leidiniai, daugiausia išleisti 1918–1940, taip pat užsienio šalių leidiniai. Jie pateko į 1944–1945 sukurtus uždarus specialius fondus. Bibliotekų veikla buvo politizuota, fondai daugiausia komplektuoti iš SSRS išleistų leidinių, išplėstas viešųjų bibliotekų (pavadintų masinėmis) tinklas. 1945 veikė 248, 1956 – 1622 viešosios bibliotekos. 1977 viešųjų bibliotekų tinklas centralizuotas, sukurtos 43 rajonų ir 5 respublikinių miestų centrinės bibliotekos su 1843 filialais.

1989 panaikinti uždari specialūs fondai. 1995 priimtas Bibliotekų įstatymas. Per kelerius metus dėl sunkios ekonominės būklės uždaryta apie 200 viešųjų bibliotekų, 255 sujungtos su mokyklų bibliotekomis.

Nuo 1996 kuriama Lietuvos bibliotekų informacijos sistema LIBIS. 1998 sukurtas Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas. 2004 Lietuvos aklųjų bibliotekai, Lietuvos medicinos bibliotekai, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, Lietuvos technikos bibliotekai (veikė iki 2018) ir Vilniaus universiteto bibliotekai suteiktas valstybinės reikšmės bibliotekos statusas (jose sukauptas Lietuvos raštijos ir kultūros paveldas turi ypatingą reikšmę Lietuvos švietimui, kultūrai ir ūkiui; jos atlieka atitinkamos srities bibliotekų veiklos koordinavimo ir metodinės pagalbos funkcijas). 2005 pradėjo veikti Lietuvos virtualiosios bibliotekos portalas, kurio tikslas sukurti bendrą paieškos ir prieigos prie elektroninės informacijos šaltinių ir virtualių paslaugų sistemą, sudaryti sąlygas asmenims mokytis visą gyvenimą.

2002 veikė 3944 bibliotekos. Didžiausios ir svarbiausios: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo (9,5 mln. dokumentų), Vilniaus universiteto (5,2 mln.), Lietuvos mokslų akademijos (3,7 mln.), Lietuvos technikos (28,4 mln.), Lietuvos aklųjų (408 tūkstančiai), Lietuvos medicinos (711 tūkstančių), Kauno technologijos universiteto (214 tūkstančių), Kauno apskrities viešoji (apie 2,3 mln.), Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji (1 mln.), Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės (534 tūkstančiai), Šiaulių apskrities P. Višinskio (696 tūkstančiai), Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus (601 tūkstančiai) ir kitos bibliotekos. 2006 iš viso veikė apie 3140 bibliotekų, iš jų 59 savivaldybių viešosios (joms priklausė 1310 filialų miesto ir kaimo vietovėse), 50 valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų, apie 1440 bendrojo lavinimo mokyklų, apie 180 kitų švietimo ir mokymo įstaigų bibliotekų (visų bibliotekų dokumentų fondai – 103 430 505 egzempliorių).

biblioteka

L: L. Vladimirovas Knygos istorija Vilnius 1979; K. Sinkevičius Lietuvos TSR bibliotekų istorija Vilnius 1983.

2599

2271