Meška I naikina pagonių stabus (prieš 1858, Karolio Auerio litografija pagal P. Smuglevičiaus 18 a. pabaigos piešinį; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Meškà I (Mieszko I) apie 935 992 05 25, Lenkijos kunigaikštis (apie 960–992). Pirmas istorinis Piastų dinastijos valdovas, pusiau legendinio Ziemomislo sūnus, Boleslovo I Narsiojo tėvas. Iš pradžių valdė Didžiąją Lenkiją, Kujaviją ir (veikiausiai) Mazoviją bei Rytų Pamarį, vėliau suvienijo beveik visas lenkų žemes (laikomas Lenkijos valstybės kūrėju). 965 vedė Čekijos kunigaikštytę Dobravą, 966 su dvaru buvo čekų pakrikštytas lotyniškomis apeigomis – šie metai laikomi Lenkijos krikšto, suartinusio kraštą su Vakarų civilizacija, data. 968 Poznanėje įkūrė pirmąją šalyje vyskupiją. Karo žygiais (kariavo su liutičiais ir į vakarų slavų žemes besiveržiančiais vokiečių markgrafais) ir diplomatija (sąjunga su Šventąja Romos imperija) 8 dešimtmetyje prisijungė Vidurio ir Vakarų Pamarį, apie 990 iš Čekijos atkariavo Sileziją ir Mažają Lenkiją. 979 atrėmė Šventosios Romos imperijos puolimą. Rytuose prarado kai kurias pilis prie Bugo. Siekdamas, kad Lenkijos bažnyčia taptų nepriklausoma nuo Vokietijos bažnytinės hierarchijos, 991 pavedė Lenkiją tiesioginei popiežiaus globai.