Niccolò Paganini (litografija, 1828, dailininkas J. Kriehuberis)

Paganini Niccolò (Nikolo Pagannis) 1782 10 27Genuja 1840 05 27Nica, italų smuikininkas virtuozas, kompozitorius. Vaikystėje mokėsi skambinti mandolina, vėliau smuikuoti pas G. Costą (Genujoje) ir A. Rollą (1796 Parmoje), kompozicijos pas F. Gneco ir G. Ghiretti. Nuo 1793 koncertavo. 1805–08 Napoleono sesers kunigaikštienės E. Baciocchi rūmų smuikininkas ir kapelmeisteris Luccoje. 1809–27 koncertavo Italijoje. Sulaukęs didžiulio pasisekimo surengė koncertinius turnė Vienoje, Prahoje ir Vokietijoje (1828), Lenkijoje (Poznanėje ir Varšuvoje 1829), Paryžiuje ir Londone (1831), Anglijoje, Škotijoje, Airijoje. 1833–34 gyveno Paryžiuje, 1839–40 – Nicoje. N. Paganini – smuiko virtuozas, dabartinės smuikavimo mokyklos vienas pagrindėjų. Sukūrė virtuozišką smuikavimo techniką, atrado ir išplėtojo naujus smuikavimo būdus (plataus diapazono intervalai ir akordai, greiti virtuoziški pasažai, viengubi ir dvigubi flažoletai, dažna arco ir pizzicato kaita, griežimas tik G styga, skordatūros technika). Garsėjo ir kaip gitaros virtuozas. Koncertuose griežė tik savo kūrinius. Kūriniai: 6 koncertai smuikui ir orkestrui (apie 1815–30; nr. 2 su rondo Varpelis / La campanella 1826), apie 12 variacijų ciklų smuikui ir orkestrui (daugiausia operų temomis), tarp jų – Burtininkė (Le streghe 1813), 24 kapričai (apie 1805) ir 20 variacijų Venecijos karnavalas (Il carnevale di Venezia) smuikui solo, kameriniai ansambliai, tarp jų – 32 sonatos, 4 sonatinos ir 2 variacijų ciklai smuikui ir gitarai, 3 styginių kvartetai (1800–05), pjesės smuikui ir fortepijonui, dainos. N. Paganini padarė įtaką F. Liszto, F. F. Chopino, R. Schumanno, H. Berliozo kūrybai. F. Lisztas sukūrė fantaziją N. Paganini Varpelio tema (1832) ir etiudų fortepijonui, R. Schumannas – 6 etiudus fortepijonui pagal N. Paganini kapričus, H. Berliozas – simfoniją altui ir simfoniniam orkestrui Haroldas Italijoje (1832; dedikuota N. Paganini). Variacijų N. Paganini kapričų temomis sukūrė J. Brahmsas, S. Rachmaninovas, W. Lutosławskis, B. Blacheris ir kiti kompozitoriai. Nuo 1954 Genujoje kasmet rengiamas tarptautinis Paganini konkursas.

L: M. T. Kjeza Paganinis Vilnius 1990; J. Pizzetti Niccolò Paganini Torino 1940; R. de Saussine Paganini Genève 21950; S. Stratton Niccolò Paganini Westport 1971; E. Neill, A. Giordano Il violino di Paganini. La storia, la voce, le immagini Genua 1995.

2271