Onerva L. (Ònerva L.), tikr. Hilja Onerva Madetoja 1882 04 28Helsinkis 1972 03 01Helsinkis, suomių rašytoja. Studijavo Helsinkio universitete. Dirbo žurnaliste. Sukūrė poezijos (eilėraščių rinkiniai Disonansai / Sekasointuja 1904, Nugalėti dievai / Särjetyt jumalat 1910, Gebenių girlianda / Murattiköynnös 1911, Tolimas pavasaris / Kaukainen kevät 1914, Svetimas gyvenime / Elämän muukalainen 1921, Liepsna / Liekki 1927, Laivas / Pursi 1945, Vakaro žara / Iltarusko 1952), parašė romaną Mirdja (1908, jame vaizduojama inteligentų, menininkų dekadentų pasaulis, veikia suomių literatūroje naujas personažas – moteris-vaikas), novelių, pjesių, esė. Ankstyvojoje poezijoje daug vietos skiriama intymiam moters pasauliui, yra natūralizmo poetikos elementų, vėlyvesnė poezija – melancholiška, meditatyvi. Kūryboje reiškiama humanistinės, pacifistinės, feministinės nuostatos, pasisakoma prieš visuomenės pragmatizmą, žmonių eksploatavimą, keliama moterų emancipacijos klausimai, gvildenama moters asmenybės tapatumo formavimasis ir raiška šeimoje ir visuomenėje, egzistencinės vienatvės, beprasmybės, pesimizmo išgyvenimas; yra neoromantizmo bruožų. Išvertė prancūzų rašytojų (Voltaire’o, H. de Balzaco, A. France’o, F. Mauriaco, H. Barbusse’o) kūrinių.

-Onerva

2271