Ònsagerio teoremà, teiginys, nusakantis kinetinių koeficientų simetriją. Tiesinėje nepusiausvirųjų vyksmų termodinamikoje energijos, elektros krūvio ir kitų srautų tankiai ji pernašą sukeliančiomis jėgomis Xl reiškiami tiesinių sąryšių dėsniu: ji=l=1skilXlj_{i}=sum from{l=1} to{s} k_{il}X_{l}; čia i žymi srauto rūšį, s – nepriklausomų jėgų (jos proporcingos temperatūros, elektrinio potencialo ir kitiems gradientams), sukeliančių i rūšies srautą, skaičius, kil – kinetiniai koeficientai, kurie pagal Onsagerio teoremą, kai sistema nesisuka ir nėra magnetinio lauko, tenkina lygybę kil = kli (Onsagerio sąryšis). Nepusiausvirųjų vyksmų termodinamikoje kil neapskaičiuojami, todėl Onsagerio teorema sumažina eksperimentiškai ar kitaip nustatytinų kinetinių koeficientų skaičių. Onsagerio teorema kartu su tiesinių sąryšių dėsniu ir vietinės pusiausvyros principu sudaro nepusiausvirųjų vyksmų termodinamikos matematinio aparato pagrindą. Onsagerio teoremą 1931 įrodė L. Onsageris. Onsagerio sąryšį besisukančiai ir magnetiniame lauke esančiai sistemai 1945 apibendrino H. B. G. Casimiras (Olandija).

2469