Oorto kometoidų debesis (Òrto kometòidų debess), hipotetinis sferinio sluoksnio pavidalo kometų branduolių šaltinis, esantis Saulės sistemos pakraštyje per 50 000–100 000 au nuo Saulės (apie 0,3 atstumo iki artimiausios žvaigždės). Ten galėtų būti šimtai milijardų kometoidų, kurių bendra masė – dešimtys Žemės masių. Jie Saulę apskrieja per kelis milijonus metų. Artimųjų žvaigždžių, tarpžvaigždinių molekulinių debesų trauka trikdo kometoidų orbitas, kai kurie nukrypsta į Saulės sistemos centrinę dalį ir čia, veikiami Saulės šilumos, tampa matomomis kometomis. Kometoidų debesies hipotezę 1950 iškėlė J. H. Oortas.

906