Opolė

Opòlė (Opole), miestas Lenkijos pietvakariuose, abipus Oderio (Odros) upės; vaivadijos centras. Turi apskrities teises. 125 800 gyventojų (2010). Upių uostas. Per Opolę eina Vroclavo–Katowicų geležinkelis ir plentas, netoli Opolės (į pietvakarius) – Berlyno–Krokuvos automobilių magistralė. Geležinkeliai ir plentai į Čenstakavą, Racibórzą, plentas į Kluczborką. Energetikos (šiluminė elektrinė), maisto (malimo, pieno, paukštienos, maisto koncentratų), cemento, baldų, siuvimo pramonė, geležinkelio riedmenų remontas, sanitarinės armatūros gamyba. Daugiašakės (baldų, statybos, turizmo, mados ir grožio, sodininkystės) mugės. Turizmas. Opolės universitetas, Opolės technologijos (politechnikos) universitetas, specialioji aukštoji medicinos mokykla, užsienio kalbų mokytojų kolegija, aukštoji dvasinė seminarija. Silezijos, mineralinių statybinių medžiagų mokslinio tyrimo institutai. Dramos, lėlės ir aktoriaus, šokio, kiti teatrai, filharmonija. Kasmetinis Lenkų dainos festivalis (nuo 1963). Muziejai: Opolės Silezijos, vyskupijos, Opolės kaimo (skansenas), Centrinis karo belaisvių; šiuolaikinio meno ir kitos galerijos. Zoologijos sodas (miesto parke, Oderio šakos Bolko saloje; nukentėjo per 1997 potvynį).

2271

Architektūra

Senamiestis taisyklingo gatvių tinklo su stačiakampe turgaus aikšte, aplink ją – mūriniai gyvenamieji namai. Gotikinių pilių liekanos: Salos (apie 1283–1313) ir Aukštutinės pilies (po 1382) bokštai, gynybinių sienų griuvėsiai (14 a. pradžia, 1578 paaukštinta). Šv. Kryžiaus Išaukštinimo katedra (15 a. 1 pusė, daug kartų perstatyta, fasadai, apie 1900) su barokiniu interjeru. Vienuolynų ansambliai – pranciškonų (įkurtas 1248): Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (po 1248, perstatyta 1307–29, 18 ir 19 a.), Šv. Onos koplyčia (apie 1309, gotikinė sienų tapyba, 14 a. 1 pusė); gotikinis dominikonų (įkurta iki 1295): Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (14 a. 1 pusė, perstatyta 1399–1430, barokinis interjeras, 1708, neoromaniniai fasadai, 1875) su gotikine Čenstakavos Dievo Motinos koplyčia (14 a. pabaiga–15 a. pradžia), vienuolyno pastatų liekanos (18 a. 1 pusė). Jėzuitų kolegija (1698, perstatyta 1816), Šv. Aleksiejaus (po 1421, 1691 perstatyta), Šv. Sebastijono (1680–1696, 1932 perstatyta) bažnyčia. 18 a. gotikiniai renesansiniai mūriniai namai su vėlyvojo baroko fasadais. Rotušė (14 a. pastatyta gotikinė, 1589–1601, 1824 perstatyta, 1936 perstatyta pagal Palazzo Vecchio Florencijoje pavyzdį). Secesinis fontanas (1907).

2271

Istorija

9 a. anoniminis Bavarijos geografas mini dabartinės Opolės vietoje buvusią opolianų genties pilį (archeologiniai tyrimai patvirtina, kad Oderio viduryje esančios Pasiekos salos šiaurėje tuo metu iš tiesų buvo gyvenvietė). Nuo 11 a. pabaigos Opolė – Piastų kunigaikštystės centras. 11 a. Oderio dešiniajame krante sukurtas naujas miesto centras, o saloje vietoj 10 a. medinės pilies 13 a. pastatyti mūriniai kunigaikščių rūmai. Nuo 12 a. Opolėje plėtoti amatai ir prekyba. 1254 Opolė gavo miesto teises (patvirtintos 1327 ir 1410). Nuo 1327 priklausė Čekijai, nuo 1526 – Habsburgų imperijai (vokiškai vadinta Oppelnu). Iki 1532 Opolė buvo Silezijos Piastų, vėliau Hohencolernų, Habsburgų nuosavybė. 1645–65 ji kaip užstatas atiduota Vazoms. Per vadinamąjį Tvaną Opolėje 1655–56 buvo prisiglaudęs nuo švedų kariuomenės pasitraukęs karalius Jonas Kazimieras. 16–17 a. sparčiai plėtotas ūkis, prekiauta druska ir švinu, austa gelumbė. Nuo 1742 Opolė priklausė Prūsijai. 19 a., iki Opolės nutiesus geležinkelius, sparčiau plėtota pramonė, 1912 prie Oderio įrengtas uostas. Po Tautų Sąjungos 1921 surengto plebiscito Opolė liko Vokietijai (Aukštutinės Silezijos provincijos centras). Per II pasaulinį karą 1941–45 čia veikė 21 priverstinio darbo stovykla; per karo veiksmus sugriauta apie 60 % miesto pastatų. 1945 Opolė perduota Lenkijai. 1945–75 ir nuo 1999 Opolė – apskrities, nuo 1950 – vaivadijos centras. Opolės apylinkėse gyvena didžiausia Lenkijoje vokiečių bendruomenė.

2271

-Oppeln