Oraniečiai-Nassau (Huis van Oranje-Nassau, Oraniẽčiai-Nãsau), Olandijos valdančioji dinastija. Dinastijos pavadinimas nuo buvusios Oranės kunigaikštystės (prancūzų k. principaute d’Orange; dabar Vaucluse’o departamentas, Prancūzija), kurią 1163 įkūrė Šventosios Romos imperatorius Frydrichas I. Jos tiesioginių valdovų linijos kelis kartus keitėsi, kol 1544 kunigaikštystė atiteko Nassau grafui Vilhelmui I Tyliajam (nuo 1559 Olandijos, Zelandijos ir Utrechto štathalteris), kuris vadovavo Jungtinių Provincijų sukilimui prieš Ispanijos valdymą (Nyderlandų nepriklausomybės karas); jo įpėdiniai kelis kartus buvo Olandijos štathalteriai. 1672 Oranės kunigaikštystę nukariavo Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, o pagal Utrechto taiką (1713) ji oficialiai prijungta prie Prancūzijos. Oranės kunigaikščio titulas liko Oraniečių‑Nassau giminės palikuoniams. Vienas jų 1688 tapo Anglijos karaliumi (karalius Vilhelmas III), bet mirė bevaikis. Dėl titulo kurį laiką ginčijosi jo tolimesni giminaičiai Prūsijos karalius Frydrichas I ir Jonas Vilhelmas iš Fryzijos Nassau atšakos, galiausiai titulas atiteko Jonui Vilhelmui. Jo provaikaitį Vilhelmą Frederiką 1815 Vienos kongresas pripažino Nyderlandų karaliumi.

2271