Oršos mūšis (tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui H. Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Òršos mšis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Rusijos karo (1512–22) mūšis, įvykęs 1514 09 08 prie Oršos. Dėl lėšų stokos ir kitų priežasčių Lietuvoje vėlavo pašauktinių mobilizacija. 07 30 po Rusijos kariuomenės Smolensko tvirtovės, ypač svarbios LDK, trečios apgulties miestas pasidavė Rusijai (gyventojus kapituliuoti ragino LDK maištininko ir Rusijos šalininko M. Glinskio agentūra). Rusijos kariuomenė veržėsi gilyn į LDK teritoriją. Apie jos pajėgumą ir manevringumą Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis sužinojo iš Polocko vaivados Alberto Goštauto paimtų belaisvių. Valdovas Žygimantas Senasis po jungtinės kariuomenės apžiūros liko Barysave. Per Oršos mūšį LDK kariuomenę (vadas Konstantinas Ostrogiškis) sudarė apie 30 000 žmonių (buvo lenkų algininkų ir savanorių, daugiausia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rūmininkai), Rusijos kariuomenę – apie 80 000 žmonių (vadas I. Čeliadninas). Konstantinui Ostrogiškiui staigiai forsavus Dnieprą, Rusijos kariuomenės puolantieji daliniai buvo naikinami galingos LDK artilerijos, paskui smarkiai puolė lietuvių ir lenkų raitija. Mūšis baigėsi visuotiniu panišku Rusijos kariuomenės bėgimu ir jos persekiojimu. Mūšį laimėjo geriau ginkluota ir taktiškai manevringesnė LDK kariuomenė. Žuvo keliolika tūkstančių Rusijos karių, apie 5000 jų su I. Čeliadninu pateko į nelaisvę. Kai kurie jų buvo nusiųsti į Europos valdovų dvarus – parodyti LDK ginklo pergalę ir maskvėnų egzotiką. Oršos mūšis sustabdė Rusijos kariuomenės puolimą, bet LDK neįgijo persvaros šiame kare.

2271