Òslo universitètas (norvegų kalba Universitetet i Oslo, lotynų kalba Universitas Osloensis), seniausias ir didžiausias Norvegijos universitetas. 2009 veikė 8 fakultetai: Edukologijos, Humanitarinių mokslų, Matematikos ir gamtos mokslų, Medicinos, Odontologijos, Socialinių mokslų, Teologijos, Teisės. Apie 30 000 studentų, 4600 darbuotojų (2009). Turi apie 25 mokslinio tyrimo institutus ir mokslo tiriamuosius centrus, Kultūros istorijos muziejų (apima Etnografijos, įkurtas 1857, Istorijos, Vikingų laivų muziejus, Nacionalinę senovės, įkurtas 1828, Numizmatikos kolekcijas), Gamtos muziejų (apima Botanikos sodą, įkurtas 1814, Mineralogijos ir geologijos, Paleontologijos, abu įkurti 1920, Zoologijos, įkurtas 1813, muziejus), Oslo universiteto biblioteką. Leidžia: Årbok, Bulletins, Guides (anglų, ispanų, italų, prancūzų ir vokiečių kalbomis), Norske Oldfunn, Norwegian Journal of Botany, Skrifter, Universitetets Zoologiske museum ir kitus leidinius, veikia studentų radijas Radio Nova (nuo 1982).

1811 Kongsberge (55 km į pietvakarius nuo Oslo) įkurtas universitetas, 1813 perkeltas į Oslą ir Danijos ir Norvegijos karaliaus Frederiko VI garbei pavadintas Karališkuoju Frederiko universitetu (Det Kongelige Frederiks Universitet), nuo 1939 Oslo universitetas. Iš pradžių veikė Filosofijos, Medicinos, Teologijos ir Teisės fakultetai; iš viso buvo 17 studentų ir 6 dėstytojai. Universitete studijavo arba dėstė G. Brundtland, R. Frischas, I. Giaeveris, T. M. Haavelmo, O. Hasselis, T. H. Lie, F. Nansenas, P. A. Preusas; 1991–93 dėstė E. Jakaitienė. 5 Oslo universiteto mokslininkai yra gavę (iki 2009) Nobelio premiją.