Òsterbergerio spaustùvė, Mažosios Lietuvos poligrafijos įmonė. Veikė apie 1575–1610 Karaliaučiuje. Įsteigė Prūsijos kunigaikščio raštininkas G. Osterbergeris (g. apie 1542, m. 1602 Karaliaučiuje). Įrenginius paveldėjo iš uošvio J. Daubmanno (Daubmanno spaustuvė). Jo verslo sėkmę lėmė ir Prūsijos valdžios privilegijos, garantavusios monopolinę padėtį, netgi lengvatas įpėdiniams (pirmas toks atvejis Prūsijos knygų leidyboje). Įmonė turėjo knygrišyklą, popieriaus malūną, knygyną. Buvo produktyviausia 16 a. lietuviškų knygų spaustuvė.
Iki 1590 buvo išspausdinta 99 knygos vokiečių, lotynų, lenkų, latvių ir lietuvių kalbomis: postilės ir agendos, teologinės ir bažnytinės praktikos veikalai, elementoriai, gramatikos, žodynai, katekizmai, maldaknygės, evangelijos ir giesmynai, Prūsijos valdžios pirmieji įsakai lietuvių valstiečiams. 1575–1600 išėjo 14 lietuviškų knygų ir smulkių leidinių, parašytų J. Bretkūno, M. Mažvydo, S. Vaišnoro, B. Vilento, 1576 ir 1595 C. Hennenbergerio sudaryti Prūsijos žemėlapiai su paaiškinimais. Kuršo kunigaikščio lėšomis 1586–87 išspausdintos 3 knygos latvių kalba.
Leidiniai buvo geros poligrafijos. G. Osterbergeriui mirus, spaustuvė priklausė jo našlei (vedėjas G. Neycke), 1610–23 – jų žentui J. Fabricijui. 1623 iš Osterbergerių įpėdinių spaustuvę nupirko L. Segebade.
3037