Ostrogrãdskio fòrmulė, keleto kintamųjų funkcijų integralinio skaičiavimo formulė, siejanti n-lypį integralą pagal baigtinę sritį ir (n–1)-lypį integralą pagal tos srities sieną. Kai n = 3 ir V yra uždara aprėžta sritis trimatėje erdvėje, kurią riboja glodusis uždaras paviršius S, ši formulė reiškiama VPx+Qy+Rzdxdydz=SPdydz+Qdzdx+Rdxdyiiint from{V} left ( {partial P} over {partial x} +{partial Q} over {partial y} +{partial R} over {partial z} right )"d"x"d"y"d"z=iint from{S} P"d"y"d"z + Q"d"z"d"x + R"d"x"d"y; čia P, Q, ir R srityje V apibrėžtos ir tolydžiai diferencijuojamos funkcijos. Vektorinėje analizėje Ostrogradskio formulė reiškia, kad vektorių lauko srautas per uždarą paviršių yra lygus to vektorių lauko divergencijos integralui pagal sritį ribojamą paviršiumi. Formulę, kai n = 3, įrodė 1828 (bet kuriam n = 3, 4, …; 1834) M. Ostrogradskis. Tuo atveju, kai n = 3, Ostrogradskio formulę gavo 1813 C. F. Gaussas; todėl ši formulė dar vadinama Ostrogradskio‑Gausso formule.

1751