Pãbaltijo karnė apýgarda, SSRS ginkluotųjų pajėgų karinė apygarda 1940–41 ir 1945–91 Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje. 1940 06 SSRS okupavus Baltijos valstybes, 07 11 buvo įkurta Pabaltijo karinė apygarda. Apygardos štabas buvo Rygoje. Iš pradžių jai priklausė Lietuvos ir Latvijos teritorijos, Kalinino sr. vakarinė dalis. 1940 08 17 apygarda pavadinta Ypatingąja Pabaltijo karine apygarda, prie jos prijungta Estija (priklausė Leningrado karinei apygardai), o Kalinino sr. vakarinė dalis priskirta Maskvos karinei apygardai. 1940 08 SSRS aneksavus Baltijos valstybes Pabaltijo karinės apygardos žinion perduota jų kariuomenių ginkluotė, pastatai ir kitas karinis turtas, karinės įstaigos su archyvais, komendantūros pertvarkytos į karinius komisariatus. 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui Pabaltijo karinė apygarda pertvarkyta į Šiaurės vakarų frontą, vėl atkurta 1945 07 09 Lietuvos ir Latvijos teritorijose (nuo 1944 12 Lietuvos teritorija priklausė Baltarusijos–Lietuvos karinei apygardai), 1946 01 29 prie jos prijungta Ypatingoji karinė apygarda, buvusi SSRS atitekusios Rytų Prūsijos šiaurinėje dalyje (1946 04 čia įkurta Kaliningrado sr.). 1956 prie Pabaltijo karinės apygardos prijungta Estijos teritorija (iki tol priklausė Leningrado karinei apygardai).
20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje Pabaltijo karinės apygardos kariuomenę sudarė penkios šaulių, dvi tankų, viena mokomoji tankų divizija, viena oro ir viena priešlėktuvinės gynybos armija. 1991 apygarda buvo pertvarkyta į Šiaurės‑Vakarų kariuomenės grupę, ši nustojo egzistavusi 1994 išvedus Rusijos kariuomenę iš Baltijos šalių. Kaliningrado srityje dislokuoti daliniai priskirti 11 gvardijos armijai. Vėliau sukurtas Kaliningrado ypatingasis rajonas su karinės apygardos teisėmis. Apygardos vadai: A. Loktionovas (1940–41), F. Kuznecovas (1941), I. Bagramianas (1945–54), A. Gorbatovas (1954–58), P. Batovas (1958–59), J. Gusakovskis (1959–63), G. Chetagurovas (1963–71), V. Govorovas (1971–72), A. Majorovas (1972–80), S. Postnikovas (1980–84), A. Betechtinas (1984–87), V. Grišinas (1987), F. Kuzminas (1987–91), V. Mironovas (1991).
Ypatingoji Pabaltijo karinė apygarda