Pakalniškių piliakalnis ir kapinynas

Pakalnškių pliakalnis ir kapinýnas, piliakalnis su papėdės gyvenviete ir kapinynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Pakalniškių kaimo pietiniame pakraštyje.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marių) aukštutinės terasos šlaite. Šlaitai statūs, iki 25–27 m aukščio. Aikštelė stačiakampė, 22 × 36 m dydžio. Jos pietvakariniame krašte supiltas 2 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas, už kurio yra 40 m ilgio, 17 m pločio, 2 m pločio griovys. Šiaurrytiniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 2 m pločio terasa. Į pietvakarius nuo piliakalnio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė stačiakampė, 3 × 4 m, apjuosta 2 m aukščio, 8 m pločio 4 m aukščio pylimu. Vakarinėje pylimo dalyje yra įvažiavimo vieta.

Piliakalnis datuojamas antro tūkstantmečio po Kristaus pradžia.

Į šiaurę, vakarus ir pietus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė (plotas 2 ha), joje rasta žiestosios ir lygiu paviršiumi keramikos dirbinių, gyvulių kaulų. Piliakalnio aikštelėje 2006 Vidos Kliaugaitės vadovaujama ekspedicija rado iki 25 cm kultūrinį sluoksnį. Radiniai: žiestosios keramikos dirbiniai, molio tinkas, gyvulių kaulai. Papėdės gyvenvietėje 41 m² plote rastas iki 30 cm kultūrinis sluoksnis. Radiniai: geležinis peilis, bangelėmis ir linijomis puoštos žiestosios keramikos dirbiniai, gyvulių kaulai, molio tinkas.

Piliakalnio radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kapinyno – Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Kapinynas

1 km į šiaurę nuo piliakalnio buvo antro tūkstantmečio pradžios–17 a. kapinynas (vėliau užlietas Kauno marių). 1913 jį tyrinėjo kariškis G. Janyševas, rado 14–17 a. datuojamą 41 kapą. Įkapės: darbo įrankiai (peiliai, skiltuvai, galąstuvai), ginklai (ietigaliai, kirviai), papuošalai (auskarai, skardinės apvalios segės, žiedai, žvangučiai), diržų liekanos (sagtys, grandys, apkaustai), puodai ir jų šukės, monetos, rožinis. Minima buvus degintų mirusiųjų kapų.

1329