Pãkretuonės gyvénvietės, akmens amžiaus gyvenvietės Švenčionių rj. savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Pakretuonės kaimo, Kretuono ežero vakariniame krante. 1976–79, 1986–87, 1992–95 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (1976–94 vadovas A. Girininkas, 1994–95 – T. Ostrauskas) ištyrė 856 m2 plotą. Pakretuonės 1 gyvenvietėje (plotas 536 m2) rasta medinių stačiakampio formos pastatų fragmentų, 9 židiniai. Radiniai: ginklai (strėlių antgaliai), darbo įrankiai (peiliai, akmeniniai tinklų pasvarai, gremžtukai, grąžtai), titnago nuoskalos ir skaldytiniai, keramikos dirbiniai (29 puodai). Gyventojai vertėsi žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Gyvenvietė datuojama 3–2 tūkstantmečiu prieš Kristų. Vėlyvojo bronzos amžiaus ir 10–11 a. po Kristaus kultūriniuose sluoksniuose rasta darbo įrankių (svarelis, peiliukas), keramikos dirbinių, akmenų krūsnių. To laikotarpio gyventojai vertėsi medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste, iš vilnų verpė siūlus, audė audinius. Pakretuonės 3 gyvenvietėje (aptikta 1986) 320 m2 plote rasta pusiau žeminių ir antžeminių pastatų, židinių, duobių. Radiniai: darbo įrankiai (peiliai, grandukai, rėžtukai, gremžtukai, pjūkleliai, grąžteliai, yla, galąstuvai, muštukai, pasvarai), ginklai (strėlių antgaliai), keramikos dirbiniai (puodai). Gyvenvietė datuojama 4 tūkstantmečio prieš Kristų viduriu–3 tūkstantmečio prieš Kristų pradžia. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Pakretuonės gyvenvietės. Pirmosios gyvenvietės Narvos kultūros keramikos dirbiniai

3044