Pãkretuonės gyvénvietės, trys akmens amžiaus gyvenvietės Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Pakretuonės kaimo, Kretuono ežero vakariniame krante. 1976–1979, 1986–1987, 1992–1995 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (1976–1994 vadovas A. Girininkas, 1994–1995 – Tomas Ostrauskas) ištyrė 856 m2 plotą.

Pirmoji gyvenvietė

pirmosios gyvenvietės Narvos kultūros keramikos dirbiniai

Pakretuonės pirmojoje gyvenvietėje (plotas 536 m2) rasta medinių stačiakampio formos pastatų fragmentų, 9 židiniai. Radiniai: ginklai (strėlių antgaliai), darbo įrankiai (peiliai, akmeniniai tinklų pasvarai, gremžtukai, grąžtai), titnago nuoskalos ir skaldytiniai, keramikos dirbiniai (29 puodai). Gyventojai vertėsi žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Gyvenvietė datuojama 3–2 tūkstantmečiu prieš Kristų.

Antroji gyvenvietė

Vėlyvojo bronzos amžiaus ir 10–11 a. po Kristaus kultūriniuose sluoksniuose rasta darbo įrankių (svarelis, peiliukas), keramikos dirbinių, akmenų krūsnių. To laikotarpio gyventojai vertėsi medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste, iš vilnų verpė siūlus, audė audinius.

Trečioji gyvenvietė

Pakretuonės trečiojoje gyvenvietėje (aptikta 1986) 320 m2 plote rasta pusiau žeminių ir antžeminių pastatų, židinių, duobių. Radiniai: darbo įrankiai (peiliai, grandukai, rėžtukai, gremžtukai, pjūkleliai, grąžteliai, yla, galąstuvai, muštukai, pasvarai), ginklai (strėlių antgaliai), keramikos dirbiniai (puodai). Gyvenvietė datuojama 4 tūkstantmečio prieš Kristų viduriu–3 tūkstantmečio prieš Kristų pradžia. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

3044