Paláimos piligrimỹstė (angl. Pilgrimage of Grace), 1536–37 Šiaurės Anglijos grafysčių gyventojų sukilimas prieš karaliaus Henriko VIII bažnytines reformas. Kilo dėl Henriko VIII ministro Thomo Cromwellio pastangų stiprinti vyriausybės įtaką Anglijos šiaurinėje dalyje, nepasitenkinimo aptvėrimų politika ir vienuolynų uždarinėjimu Linkolnšyro, Jorko, Kamberlando ir Vestmorlando grafystėse. 1536 10 sukilę Linkolnšyro ir Jorko grafystės gyventojai (daugiau kaip 30 000 ginkluotų vyrų, vadas teisėjas R. Aske’as), remiami kai kurių didikų ir Jorko arkivyskupo, reikalavo nustoti uždarinėti vienuolynus, nušalinti reformacijai pritariančius vyskupus, atkurti Anglijos bažnyčios pavaldumą Romos popiežiui ir sušaukti Parlamentą, kuriam nedarytų įtakos karalius. Sukilėlių vėliavoje buvo pavaizduotos penkios Jėzaus Kristaus žaizdos, jie save vadino piligrimais. Vyriausybė stengėsi derybomis vilkinti laiką, kol surinks reikiamo dydžio kariuomenę. 1537 pavasarį Henriko VIII kariuomenė sukilėlius išsklaidė, daugelis pasidavusiųjų (apie 250 žmonių, tarp jų ir sukilimo vadai) nubausti mirtimi. Sukilimas buvo didžiausias opozicinis judėjimas per visą Henriko VIII valdymo laikotarpį, jis parodė, kad karaliaus valdžia šalies šiaurėje yra silpna (1537 10 valdžios autoritetui atkurti įsteigta speciali institucija – Šiaurės taryba).