Palangos piliakalnis ir šventvietė

Palangos piliakalnis

lurdas piliakalnio šlaite

Palangõs pliakalnis ir šveñtvietė, piliakalnis su papėdės gyvenviete ir lurdas Palangoje. Įrengti kalvoje, vadinamoje Birutės kalnu, esančioje 150 m į rytus nuo Baltijos jūros kranto.

Piliakalnio aikštelė ovali, 20 × 40 m dydžio. Šlaitai statūs, iki 16 m aukščio. Piliakalnis datuojamas 10–14 amžiumi, šventvietė – 14–19 amžiumi. 1506 piliakalnio aikštelėje pastatyta medinė, 1869 – mūrinė koplyčia. Šiauriniame šlaite 1898 įrengtas lurdas. 1976, 1983–1984 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas V. Žulkus) ištyrė 263 m² plotą, iki 2,5 m kultūriniame sluoksnyje rado medinių stulpinės konstrukcijos įtvirtinimų liekanų, laužaviečių, ginklų (peiliai), darbo įrankių (kniedės, smiltainio verpstukas), papuošalų (stiklo karolis, gintaro žaliavos), lipdytos, apžiestos, žiestos keramikos dirbinių; nustatyta, kad aikštelė buvusi 13 × 16 m dydžio, apjuosta 2 m aukščio, 6–12 m pločio smėlio pylimu.

Piliakalnio papėdės gyvenvietės dalis yra piliakalnio pietinėje papėdėje (0,3 ha ploto) ir 90 m į rytus nuo piliakalnio (0,1 ha ploto). Gyvenvietės pietinėje dalyje 1982–1983, 1990, 1993 Lietuvos istorijos instituto ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspedicija (vadovas V. Žulkus) ištyrė 441 m² plotą, iki 1,5 m kultūriniame sluoksnyje rado 39 pastatų liekanas. Kiti radiniai: ginklai (strėlių antgaliai, įmovinis ietigalis), darbo įrankiai (geležiniai peiliai, vinys, laivų kniedės, akmeniniai ir moliniai pasvarai, verpstukai), papuošalai (žalvariniai žiedai, juostinės apyrankės, pasaginės segės, apkalai, gintaro žaliava), sidabrinis monetinis lydinys, gyvulių kaulai. Gyvenvietę iš pietų pusės juosė iki 3 m aukščio ir iki 6 m pločio iš smėlio supiltas pylimas. Gyvenvietės rytinėje dalyje 1990–1991 ištirtas 396 m² plotas, apardytame kultūriniame sluoksnyje rastos 15–16 amžiaus kapinės su 58 kapais, 10–13 amžiaus radinių: darbo įrankių (molinių ir akmeninių pasvarų, akmeninių galąstuvų), gintaro žaliavos, lipdytos, apžiestos, žiestos keramikos dirbinių.

koplyčia piliakalnio aikštelėje

Birutės kalnas (N. Ordos piešinys, 1845–1876)

Palangos piliakalnis pirmą kartą paminėtas 1161. 14 amžiuje jo aikštelėje stovėjo šventykla-observatorija. Pasak padavimo, čia palaidota kunigaikštienė Birutė. Jos kapas laikytas šventu, dar 19 amžiuje čia prašyta įvairių malonių. Radiniai saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

1329

Birutės kalnas; Palangos lurdas; Birutė