Pamarỹs (Pomorze), istorinė sritis Lenkijoje ir Vokietijoje, prie Baltijos jūros. Apima dabartines Lenkijos Vakarų Pamario ir Pamario vaivadijas, t. p. dalį Kujavijos Pamario vaivadijos ir Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės. Skirstomas į Vakarų ir Rytų Pamarį (apytikrė riba tarp jų – Lebos upė). Nuo 10 a. priklausė Lenkijos valstybei. Gyveno daugiausia pamarėnai. Vakarų Pamarys 1181 pateko į Šv. Romos imperijos, 1185 – Danijos, 1236 – Brandenburgo priklausomybę. Iki 1637 Vakarų Pamario kunigaikštystes valdė vakarų pamarėnų kunigaikščių dinastija. Per 1618–48 Trisdešimties metų karą Vakarų Pamarį 1627 užėmė Šv. Romos imperijos, 1630 – Švedijos kariuomenė. Pagal 1648 Vestfalijos taiką padalytas: vakarines ir dalį rytų žemių gavo Švedija, kitas – Brandenburgas (nuo 1701 Prūsijos karalystė). Iki 1815 Prūsijai atiteko visas Vakarų Pamarys. Rytų Pamarys (dar vadinamas Gdansko Pamariu) 1308–09 buvo užgrobtas Vokiečių ordino. Per 1454–66 karą su ordinu Lenkijos atkariautas (priklausė Karališkajai Prūsijai). Per Abiejų Tautų Respublikos I (1775) ir II (1793) padalijimus prijungtas prie Prūsijos (sudarė Vakarų Prūsijos provinciją). Pagal 1919 Versalio sutartį Lenkijai grąžinta didelė Rytų Pamario dalis (be Gdansko, kuris paskelbtas laisvuoju miestu), o 1945 Potsdamo konferencijos nutarimu – beveik visas Pamarys (nedidelė dalis liko Vokietijai). Vakarų Pamaryje gyvenę vokiečiai buvo iškeldinti į Vokietiją, jų vietoje apsigyveno daugiausiai repatriantai iš buvusių Lenkijos rytinių žemių.

Vakarų Pamarys; Rytų Pamarys