Papilės herbas

paminklas S. Daukantui (pastatytas 1930, skulptorius V. Grybas) Papilėje

Paplė, miestelis Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į pietryčius nuo Akmenės, Ventos dešiniajame krante; seniūnijos, parapijos centras. 1007 gyventojai (2011). Plentai į Kuršėnus, Mažeikius, geležinkeliai į Šiaulius, Mažeikius. Papilė priklauso Ventos regioniniam parkui. Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1887). Žemės ūkio bendrovė, paštas, ambulatorija, lopšelis‑darželis (nuo 1986), biblioteka (nuo 1937), gimnazija (1909–43 pradinė, 1943–49 progimnazija, 1949–2009 vidurinė mokykla), kultūros ir laisvalaikio centras (nuo 2003). S. Daukanto muziejus (1986). Paminklas S. Daukantui (pastatytas 1930, skulptorius V. Grybas).

Istorija

Papilė pirmą kartą paminėta 1253. Nuo 14 a. pradžios priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, buvo Šiaurės Žemaitijos gynybos punktas (išliko 2 piliakalniai). 1339 ir 1359 Papilę puolė Livonijos ordinas. 15 a. 2 pusėje įkurtas dvaras nuo 16 a. pabaigos priklausė Žemaičių vyskupui. 1493 pastatyta bažnyčia. 16 a. pabaigoje Papilė jau buvo miestelis, 1613 pažymėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. 1637 buvo 4 pagrindinės gatvės, turgaus aikštė, 21 karčema, tais metais įkurta parapinė mokykla. Miestelis labai nukentėjo per abu Šiaurės karus (1655–60 ir 1700–21). 1703 gavo turgaus privilegiją. 1820 sudarytas Papilės raktas. 1859, 1888, 1895 ir 1903 miestelis degė, 1915 ir 1944 – sudegė. 1861–64 Papilėje gyveno istorikas S. Daukantas. Per 1863–1864 sukilimą 1863 B. Dluskio sukilėlių būrys prie miestelio sumušė Rusijos kariuomenės dalinį. Nuo 19 a. 2 pusės iki 1950 Papilė buvo valsčiaus centras. 1871–73 nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį, pastatyta Papilės pusstotė. Per 1905–07 revoliuciją 1905 11 gyventojai pašalino rusišką valsčiaus valdybą. 1941 07 22 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Šiaudinės miške buvo nužudyti 45 Papilės žydai ir 9 sovietų aktyvistai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių legiono Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė arba įkalino 41 Papilės gyventoją. Sovietų okupacijos metais Papilė buvo apylinkės centras, Papilės tarybinio, nuo 1966 – paukštininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. 1999 patvirtintas miestelio herbas. 1833 buvo 198, 1897 – 1877, 1923 – 1432, 1959 – 1183, 1970 – 1079, 1979 – 1332, 1989 – 1435, 2001 – 1449 gyventojai.