Parỹžiaus universitètas (Université de Paris), vienas seniausių Prancūzijos (ir Europos) universitetų. Įsteigtas 1215 popiežiui Inocentui III suteikus universiteto statusą prie Paryžiaus katedros veikiančiai teologijos mokyklai – Paryžiaus dėstytojų ir mokinių bendrijai (Universitetas magistrorum et scholarium Parisiensis, įkurta 12 amžiuje; joje buvo dėstoma ir laisvieji menai; studijavo pats popiežius Inocentas III). Iš pradžių veikė 4 fakultetai: Kanoninės teisės, Medicinos, Teologijos ir Laisvųjų menų. Prie universiteto buvo steigiami koležai, kuriuose studentai ir gyveno. 1257 teologijos dėstytojas R. de Sorbonas įsteigė Sorbonos koležą. 1763 universitetas pertvarkytas, 48 koležai sujungti į Liudviko Didžiojo koležą (įkurtas 1563 kaip Clemint’o koležas, 1790 tapo Liudviko Didžiojo licėjumi). Paryžiaus universitetas viduriniais amžiais buvo didžiausia Europoje teologijos ir teisės mokslo įstaiga. 1793 Konvento įsakymu Paryžiaus universitetas uždarytas, 1806 atkurtas kaip Imperatoriškasis universitetas, 1814–85 Prancūzijos universitetas. 1968 buvo jaunimo ir studentų neramumų centras. Pagal 1968 Prancūzijos aukštojo mokslo įstatymą 1971 Paryžiaus universitetas suskirstytas į 13 universitetų: Paryžiaus 1 – Paryžiaus 1 Panteono‑Sorbonos (Université Paris 1 Panthéon‑Sorbonne) – Ekonomikos ir vadybos, humanitarinių, teisės ir politikos mokslų universitetas, Paryžiaus 2 – Teisės, ekonomikos ir socialinių mokslų universitetas (nuo 1990 Panteono‑Assas Paryžiaus 2 universitetas / Université Panthéon-Assas Paris 2), Paryžiaus 3 – Naujosios Sorbonos Paryžiaus 3 universitetas (Université Sorbonne Nouvelle Paris 3), Paryžiaus 4 – Paryžiaus universitetas Sorbona‑Paryžius 4 (Université Paris Sorbonne‑Paris 4), Paryžiaus 5 – nuo 2006 Paryžiaus R. Descartes’o universitetas (Université Paris René Descartes), Paryžiaus 6 – nuo 1974 P. ir M. Curie universitetas (Université Pierre et Marie Curie), Paryžiaus 7 – nuo 1994 Paryžiaus D. Diderot universitetas (Université Paris Denis Diderot), Paryžiaus 8 – 1971–1980 Paryžiaus 8 Vincennes’o universitetas, nuo 1980 Paryžiaus 8 Vincennes’o Saint-Denis universitetas (Université Paris 8 Vincennes Saint Denis), Paryžiaus 9 – Technologijų, mokslų organizavimo ir sprendimų universitetas (nuo 2004 Paryžiaus–Dauphine’o universitetas / Université de Paris–Dauphine), Paryžiaus 10 – Vakarų Paryžiaus Nanterre’o La Défense’o universitetas (Université Paris Ouest Nanterre La Défense), Paryžiaus 11 – Pietų Paryžiaus 11 universitetas (Université Paris-Sud 11), Paryžiaus 12 – Rytų Paryžiaus Créteil’aus Val‑de Marne’os universitetas (Université Paris-Est Créteil’aus Val-de Marne’os), Paryžiaus 13 – Šiaurės Paryžiaus universitetas (Université Paris Nord).

Paryžiaus 1 universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių Prancūzijos universitetų (2010 buvo 40 000 studentų, 1721 dėstytojas). Jį sudaro Ekonomikos, Vadybos ir įmonių ekonomikos, Matematikos ir informatikos, Meno istorijos ir archeologijos, Dailiųjų menų, Geografijos, Istorijos, Filosofijos, Bendrųjų teisės mokslų, Valstybės teisės, valdymo ir vyriausybės įstaigų, Verslo teisės, Tarptautinės ir Europos teisės, Politikos mokslų, Socialinio darbo ir socialinių tyrimų, Paryžiaus 1 universiteto demografijos, Ekonomikos ir socialinės raidos studijų, Socialinio darbo, Aukštasis turizmo, J. Domat teisės studijų, Paryžiaus draudimo, Paryžiaus įmonių administravimo, Prancūzų komunikacijos institutai, Ekonomikos mokslų namai, Prancūzijos Pierre’o‑Mendèso komunikacijos centras, 14 doktorantūros mokyklų, 48 mokslinio tyrimo institutai, Sorbonos observatorija (įkurta 1935), 10 bibliotekų, didžiausia jų – Sorbonos (įkurta 1770; 2010 jos fonduose buvo 2,5 mln. dokumentų). Leidžia Publications de la Sorbonne. Paryžiaus 2 universitetą (2010 – apie 18 000 studentų, iš jų – 80 % studijuoja teisę, 1920 dėstytojų) sudaro Bakalauro (jame 3 metus rengiami būsimieji politikos ir teisės mokslų studentai), Ekonomikos mokslų, Teisės, Vadybos ir valstybės valdymo fakultetai, Prancūzų žurnalistikos, Universitetinis teisės institutai, 5 doktorantūros mokyklos, 25 mokslo tiriamieji centrai, 14 bibliotekų, Prancūzų spaudos institutas (įkurtas 1937). Paryžiaus 3 universitete yra Anglosaksų civilizacijos, Europos civilizacijos studijų, Iberijos ir Lotynų Amerikos civilizacijos studijų, Italų ir rumunų kalbų, Kino ir audiovizualinio meno, Komunikacijos, Lotynų ir prancūzų literatūros bei lingvistikos, Prancūzų kalbos, kaip užsienio kalbos, didaktikos, Taikomųjų užsienio kalbų, Teatro meno, Vokiečių kalbos fakultetai, Žodinio ir rašytinio vertimo aukštoji mokykla, Bendrosios ir taikomosios lingvistikos bei fonetikos institutas, 5 doktorantūros mokyklos, Nuotolinio mokymo centras, televizijos Télé 3 Sorbonne Nouvelle (skirta atvirajam ir nuotoliniam mokymui), Mokslo tiriamieji namai, 3 bibliotekos, Naujosios Sorbonos leidybos tarnyba. Paryžiaus 4 universitetas (2010 – 23 325 studentai, 900 dėstytojų) apima Anglų kalbos, Arabų ir hebrajų civilizacijos, Filosofijos ir sociologijos, Geografijos, Germanų kalbų ir civilizacijos studijų, Graikų kalbos, Istorijos, Iberijos ir Lotynų Amerikos civilizacijos studijų, Italų ir rumunų kalbų, Lotynų kalbos, Meno istorijos ir archeologijos, Muzikos ir muzikologijos, Prancūzų kalbos, Prancūzų literatūros, Slavų kalbų ir civilizacijos studijų, Taikomųjų užsienio kalbų fakultetus, Šiuolaikinių Vakarų šalių civilizacijos tyrimų, Taikomųjų socialinių mokslų, Urbanistikos ir miestų planavimo institutus, Katalonijos studijų, Slavų studijų, Lenkų civilizacijos, Provansalų kalbų mokymo ir tyrimų, Tarptautinį prancūzų kalbos, Tęstinio mokymo centrus, Aukštąją informatikos ir komunikacijos mokyklą, 5 bibliotekas, chorą ir orkestrą, leidyklą (įkurta 1470). Paryžiaus 5 universitetas (2010 – 32 000 studentų, 1915 dėstytojų) turi Dantų chirurgijos, Farmacijos ir biologijos mokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Kūno kultūros ir sporto mokslų ir technikos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Saint‑Pères biomedicinos mokslų ir technikos, Teisės fakultetus, Psichologijos, Universitetinį technologijų institutus, Doktorantūros mokyklų koležą (apima 5 doktorantūros mokyklas), Delmas‑Orfila‑Rouvière’o anatomijos (įkurtas 1847; didžiausias anatomijos muziejus Prancūzijoje), Medicinos istorijos (įkurtas 1905) muziejus, 11 bibliotekų. Paryžiaus 6 universitetas (2010 – 30 000 studentų, 5600 dėstytojų) yra didžiausias Prancūzijos medicininių tyrinėjimų centras, jame veikia Chemijos, Fizikos, Geomokslų, gamtos ir biologinės įvairovės, Inžinerijos, Matematikos, Medicinos, Žemės ūkio fakultetai, Paryžiaus astrofizikos, H. Poincaré, Doktorantūros institutai, 180 laboratorijų, Universitetinė P. ir M. Curie biblioteka (apima 20 bibliotekų, iš jų – 13 mokslinių, 7 medicininės), išleidžia 5000 leidinių per metus. Paryžiaus 7 universitetą (2010 – 26 000 studentų, 1800 dėstytojų) sudaro Biologijos, Chemijos, Geografijos, Filologijos, menų ir kino, Fizikos, Informatikos, Geomokslų, gamtos ir planetų, Istorijos ir visuomeninių mokslų, Karolio V anglų kalbos ir civilizacijos, Matematikos, Medicinos, Odontologijos, Psichologijos, Rytų Azijos kalbų ir civilizacijos, Socialinių mokslų, Taikomųjų kalbų tarpkultūrinių studijų fakultetai, Universitetinis hematologijos, J. Monod, Šiuolaikinės minties institutai, 3 doktorantūros mokyklos. Paryžiaus 8 (2010 – 21 560 studentų, 1680 dėstytojų) apima Administravimo ir politikos mokslų, Aplinkos, teritorijos ir visuomenės, Edukologijos, psichoanalizės ir prancūzų bei užsienio kalbų, Ekonomikos ir vadybos, Istorijos, literatūros ir sociologijos, Kalbų, Klinikinės ir socialinės psichologijos, Kultūros ir komunikacijos, Lingvistikos, Menų, filosofijos ir estetikos, Matematikos, informatikos, technologijų, informacijos ir komunikacijos mokslų, Teisės fakultetai, Nuotolinio mokymo, Europos civilizacijos studijų, Prancūzų geopolitikos, Prancūzų urbanistikos, 2 universitetiniai technologijų institutai. Leidžia Poétique et Littérature. Paryžiaus 9 universitete (2010 – 9000 studentų, 800 dėstytojų) veikia Verslo administravimo ir taikomosios ekonomikos, Mokslų organizavimo, Matematikos ir sprendimų formavimų, Kompiuterių mokslų, Tęstinio mokymo institutai, Doktorantūros namai, 25 mokslo tiriamieji centrai, biblioteka. Paryžiaus 10 universitetas (2010 – 33 000 studentų, 2000 dėstytojų) susideda iš Užsienio kalbų ir kultūros, Literatūros, lingvistikos ir filosofijos, Ekonomikos, vadybos, matematikos ir informatikos, Teisės, administravimo ir politikos mokslų, Psichologijos ir edukologijos, Socialinių ir administracinių mokslų, Fiznio aktyvumo ir sporto technikos mokslų, Pramonės ir komunikacijos technikos fakultetų, 2 institutų, 10 mokslo centrų, R. Ginouvèso archeologijos ir etnologijos, M. Weberio mokslo tiriamųjų namų, bibliotekos. Paryžiaus 11 universitete (2010 – 29 000 studentų, 2000 dėstytojų) yra Medicinos studijų, Farmacijos ir biologijos, Tiksliųjų ir gamtos mokslų, Teisės, Higienos ir ekologijos, Tęstinio mokymo centras, 3 universitetiniai technologijų institutai. Politechnikos mokykla, 21 doktorantūros mokykla, 127 laboratorijos ir mokslinio tyrimo institutai. Paryžiaus 12 universitetas (2010 – 13 000 studentų, 1650 dėstytojų) turi Administravimo ir tarptautinių santykių, Edukologijos, socialinių mokslų, Ekonomikos mokslų ir vadybos, Fizinio aktyvumo ir sporto technikos, Filologijos ir humanitarinių mokslų, Medicinos, Mokslų ir technologijų, Teisės, 2 universitetinius technologijų, universitetinį mokytojų rengimo, Bendrojo administravimo, Įstaigų vadybos ir administravimo, Ergoterapijos ir Paryžiaus urbanistikos instittus, Montsouris mokyklą, 2 bibliotekas. Paryžiaus 13 universitetas (2010 – 20 240 studentų, 850 dėstytojų) susideda iš Ekonomikos ir vadybos, Filologijos ir visuomeninių mokslų, Sveikatos, medicinos ir biologijos, Teisės, politikos ir socialinių mokslų, Galilei instituto, 3 universitetinių technologijų institutų, 2 doktorantūros mokyklų, bibliotekos.

Paryžiaus universitete studijavo arba dėstė: M. Allais, D. Andrusovas, T. Angelopulas, A. Arnauld, R. Aronas, F. V. A. Aulard’as, J. Balagueras Ricardo, G. Bataille’us, H. de Balzacas, F. Barré‑Sinoussi, S. de Beauvoir, H. Becquerelis, Benediktas XVI, H. Bergsonas, C. Bernard’as, N. Boileau, L. de Broglie, F. E. Buissonas, A. Chamsonas, G. Charpakas, C. Cohenas‑Tannoudji, P. de Coubertinas, V. Cousinas, M. ir P. Curie, M. Cvetajeva, J. B. G. Dausset, J. Derrida, R. Duchamp’as‑Villonas, Erazmas Roterdamietis, A. Fert’as, P. G. de Gennes’as, J.‑L. Godard’as, F. Guizot, F. ir I. Joliot‑Curie, J. Kalvinas, J. Kennedy, A. Laveranas, E. Lévinas, C. Lévi‑Straussas, G. Lippmannas, Ignacas Lojola, R. Martinas du Gard’as, F. Mauriacas, I. Mečnikovas, H. Moissanas, J. Monod, M. Ostrogradskis, G. Parisas, J.‑B. Perrinas, J. Piaget, H. Poincaré, R. Queneau, Ch. Ricet, P.‑P. Royer‑Collard’as, J.-P. Sartre’as, L. S. Senghoras, J.‑P. Serre’as, E.‑J. Sieyèsas, P. Teilhard’as de Chardinas, P. E. Trudeau, A. R. J. Turgot. Universitete studijavo arba dirbo 23 Nobelio premijos laureatai. Iš lietuvių universitete sudijavo S. Bačkis, P. Dielininkaitis, J. Grinius, T. Ivanauskas, V. Kauneckas, V. Klemčickas, P. Kūris, J. Pikūnas, M. P. Römeris, A. Vabalas, A. Vaičiulaitis ir kiti.

Sorbona